ŠVIETIMO TIEK MAŽAI, O PROFSĄJUNGŲ TIEK DAUG

Suskilusi Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga iš pat pradžių pasuko, rodos, skirtingais keliais. Vieni nuėjo streikų, kiti – derybų keliu. Tikslas buvo vienas – iškovoti mokytojams didesnius atlyginimus. Vieniems sėdint prie derybų stalo, kiti šalo gatvėse ir streikavo. Vieni derėjosi dėl ilgalaikės mokytojų atlyginimų kėlimo programos, kiti – spaudė valdžią siekdami didesnių algų čia ir dabar. Tie, kurie derėjosi, dar labai agitavo ir prieš streikus, neva tik „susikompromitavusiam“ A.Bružui to reikia. Tiesa, vėliau atsitokėjo ir surietė streikuojančius mokytojus palaikantį pareiškimą.
Beje, derybininkus, esą dėl „atskilėliams“ vadovavusios R.Osipavičiūtės diktato derybiniuose susitikimuose, netrukus paliko ir dvi nuo pat skaldančiojo suvažiavimo dienos atskilėlius labai palaikiusios pedagogų profsąjungos. Mokytojų ir krikščioniškoji profsąjungos prisijungė prie A.Bružo su E.Jesinu ir perėmė jų streikų taktiką.
Na, bet, atrodo, laimėjo abi pusės, tačiau dabar jau (beveik) niekas neabejoja, kad tik streikų pagalba.
Betgi istorija dar nesibaigė. Ateinant naujai valdžiai abi pusės sukruto išsaugoti tai, kas iškovota. Ir priemones renkasi stebėtinai panašias. Štai vieną dieną Švietimo ir mokslo ministerijoje lankosi A.Bružas su komanda, po kelių dienų – pagrindinio lyderio postą priešingoje komandoje perėmęs „aukštaitis“ A.Jurgelevičius ir ko. Kalbama dėl atlyginimų augimo nuo kitų metų pradžios.
Beje, nueinantis ministras A.Monkevičius, priešingai nei prieš jį ministeriją valdžiusi R.Žakaitienė, demonstratyviai palaikiusi tik „nuosaikiuosius“, labai greitai „įvaldė“ visiems priimtiną taktiką. Tiesa, jo darbotvarkė dėl to gerokai išsipūtė, nes susitikus su vienais, tekdavo apie tą patį kalbėti su kitais.
O dabar abi komandos supranta, kad ateinanti dešiniųjų valdžia beverždama diržus gali gerokai prismaugti ilgalaikę atlyginimų kėlimo programą, ir pradeda būsimą vyriausybę spausti avansu.
Tad viena dieną naujienų agentūros Elta salėje spaudos konferenciją rengia keturias profsąjungas suvienijęs centras su Bružu priešaky, po dviejų dienų – BNS‘o salėje kėdes jau šildo Jurgelevičius ir Osipavičiūtė. Pirmieji primena, kad streikai nebuvo nutraukti, o tik pristabdyti, o žodis streikas išslysta net ir iš prisiekusių derybų šalininkų lūpų.
Taigi buvo vienodi tik tikslai, dabar supanašėjo ir priemonės. Net nuosaikieji „aukštaičiai“, anksčiau negailėję laiko kurpti Bružą „demaskuojantiems“ pranešimams, atrodo, tam reikalui jėgų jau nebešvaisto.
Artėjant taupymo vajui, būtų logiška suvienyti jėgas, tačiau, deja, net ir didžiausiam optimistui sunku įsivaizduoti šių dviejų, berods, dar vis tebesiteisiančių tarpusavyje, pusių susijungimą. Bent jau ne dabar, ne tuoj.
Beje, kartu su „aukštaičiais“ prieš Bružą maištą kėlusios aukštųjų mokyklų profsąjungos jau pasuko savarankišku, nei į Bružo, nei į Jurgelevičiaus būstinę nevedančiu keliu. Jos rengiasi savo streikui.

R.Pekkinen