2009 m. lapkričio 26 d., ketvirtadienis

Mažo žmogaus didelė istorija


Lapkričio 22 d. savo namuose rastas vieno vienišo žmogaus lavonas. Šio žmogaus vardas ir pavardė – Leonidas Malomūžas.Leonidas beveik niekuo neišsiskyrė iš kitų trijų milijonų Lietuvos gyventojų. Buvo ramus, negeriantis, nerūkantis, doras ir darbštus, bet labai vienišas žmogus. Beveik visą gyvenimą jis dirbo valstybinėje įmonėje „Lietuvos geležinkeliai“ mašinistu. Visuomet už darbą jį tik gyrė, rodė kitiems kaip pavyzdį. Bet viskas pasikeitė prieš aštuonerius metus, kai Leonidas nutarė įstoti į nepriklausomą profsąjungą, kuriai aš tuo metu vadovavau. Jis buvo išrinktas profsąjungos respublikinės valdybos nariu.Nuo tada prasidėjo šio mažo žmogaus dideli vargai. Mažas aktyvus žmogus, kuris stengėsi suorganizuoti mašinistus, tapo labai pavojingas sistemai. Todėl sistemos krumpliaračiai padėjo negailestingai jį doroti. Pradžioje jį tik kvietėsi pokalbių, aiškino, kad jis “liautųsi”. Vėliau pradėjo piltis papeikimai už neva netinkamai atliktą darbą, o paskui jį skubiai atleido iš darbo. Profsąjunga kreipėsi į teismą. Teismas pripažino, kad atleidimas neteisėtas ir priėmė sprendimą grąžinti Leonidą Malomūžą į darbą. Lioniai atėjus į darbą jį pasitiko apsauga ir neįleido į teritoriją. Po trijų dienų Malomūžą vėl atleido, bet jau dabar už – PRAVAIKŠTAS. Po kiek laiko profsąjunga vis dėl to išreikalavo L.Malomūžą grąžinti į darbą. Bet Leonidui dirbti neleido, jam surengė „neeilinę atestaciją“, o profsąjungos atstovus, norėjusius stebėti atestaciją, išvedė policijos pagalba. Be abejo, „atestacijos“ rezultatai buvo nepatenkinami, todėl jį vėl atleido iš darbo. Profsąjunga vėl kreipėsi į teismą, bet šį kartą teismas vilkino bylą beveik 4 mėnesius. Visi mūsų prašymai išnagrinėti bylą greičiau nedavė jokių rezultatų. Profsąjunga pradėjo viešus protestus. Visą savaitę buvo piketuojama prie tuo metu valdančios Socialdemokratų partijos būstinės ir Vyriausybės. Jokios reakcijos į profsąjungos protestus nebuvo. Todėl protestas buvo perkeltas į Briuselį: juk tik Briuselio biurokratų įsakymų ir nurodymų šventai ir nuolankiai klauso mūsų valdantieji. Prie Europos komisijos pastato Briuselyje buvo surengta bado akcija (nuotr.). Tai nedavė jokių rezultatų. Teismai Lietuvoje tesėsi beveik 7 metus. Visą tą laiką Leonidas Malomūžas niekur nedirbo išgyvendamas nuolatinį stresą.Atėjus į valdžia naujai koalicijai, tikėjausi, kad kas nors pasikeis. Todėl pats asmeniškai susitikau su naujuoju Susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu, kuris, išgirdęs Malomūžo istoriją, pažadėjo grąžinti nukentėjusį žmogų į darbą. Jis tik prašė padėti jam gauti informacijos apie „nedorėlių“ socdemų užgrobtus Lietuvos geležinkelius ir žadėjo išdraskyti šita "korupcijos lizdą". Bet - kaip įprasta Lietuvoje - kai tik suteikiau E.Masiuliui informacija ir pateikiau dokumentų originalus (kurių jis, beje, negrąžino iki šiol), pono ministro telefonas staiga tapo nebepasiekiamas. Tik vėliau iš žiniasklaidos sužinojau apie transportininkų dosnias paramas liberalų partijai. Na ką gi, tokia graudi šiandienos Lietuvos realija.Neradęs jokios teisybės Lietuvoje ir išbandęs visas savo teisių gynimo galimybes, Malomūžas kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT). Ir štai neseniai Leonidas Malomūžas gavo pranešimą, kad EŽTT priėmė nagrinėti jo pareiškimą ir išsiuntė mūsų Vyriausybei klausimus dėl ieškinyje išdėstytų aplinkybių, bet .... bet, Leonidui tai šiuo metu JAU nebesvarbu.


Vladimiras Troščenka

2009 m. birželio 18 d., ketvirtadienis

Pasaulio bankas – pavadėlis Lietuvai

Laisvosios rinkos politikos propaguotojas Pasaulio bankas Lietuvoje vėl tapo pagrindiniu ir labiausia cituojamu „ekspertu“. Lietuvos išlaidas socialiniams reikalams apžvelgęs PB pateikė išvadas, kuriomis mielai remiasi kai kurie ministrai, o galiausiai ant PB arkliuko užsėdo ir Premjeras.
Banko politika dažnai kritikuojama nevyriausybinių organizacijų, mokslininkų, yra paremta neoliberalizmo principais. Neseniai šios institucijos ekspertai pareiškė nuomonę apie Lietuvos šveitimo sistemą: Lietuvoje per mažos klasės, mokytojų per daug, jų atlyginimai per dideli. Reikia – arba mažinti mokytojų, arba jų algas.
Pasaulio banko ekspertai pasidarbavo ir sveikatos apsaugos srityje: Lietuvoje, pasirodo, per daug ligoninių, per daug gydytojų, o didinant finansavimą lėšos sveikatos apsaugos srityje naudojamos neefektyviai – mat iš jų daugiausiai keliami medikų atlyginimai.
Švietimo ir mokslo ministras susilaikė nuo komentarų, o štai sveikatos apsaugos ministro portfelį nešiojantis Čaplikas suskubo PB ekspertams pritarti.
Galiausiai Pasaulio bankas prabilo ir Premjero lūpomis: „Atsižvelgiant į Pasaulio banko ekspertų rekomendacijas, 2010-2011 m. papildomai privalo būti įgyvendintos viešųjų sektorių („Sodros“ sistemos, sveikatos apsaugos, švietimo) struktūrinės pertvarkos“, - sako Andrius Kubilius.
Įvertinant tai, kad su darbuotojų atstovais ar į politinę kairę orientuotais ekspertais mūsų vykdomoji valdžia nelinkusi tartis, o remiasi minėtais ir panašaus pobūdžio ekspertais, nesunku suvokti, kad struktūrinės pertvarkos peraugs į viešojo sektoriaus privatizavimą.

Ramunė Pekkinen

2009 m. gegužės 20 d., trečiadienis

Atsargiai, mus valdo fanatikai!

„Vienišas motinas, jeigu jos yra išsiskyrusios, laikome šeima. Tačiau niekada netekėjusios vienišos motinos – nėra šeima“, - sako tobulos šeimos kontūrų braižymu užsiėmęs socialinės apsaugos ir darbo ministras R.Dagys.
Šiurpina toks viduramžiškas požiūris! Jeigu moteris, pavyzdžiui, vyro mušama po kiek laiko su juo išsiskiria, viskas gerai, o jeigu už tokio nenori net tekėti, nors jau yra nėščia? Gal tada ir rūtų vainikėlius ministras apsiimtų saugoti?
Net katalikų bažnyčia viešai apie tai nedrįsta kalbėti. Nebent koks fanatikas kunigas...

Mergaitė RB

2009 m. gegužės 15 d., penktadienis

E-kampanija tęsiasi

O štai čia dar vienas rinkimų e-kampanijos pavyzdys:

Gerbiami Lietuvos žmonės,
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų kampanija eina į pabaigą. Ką ji atskleidė? Tai buvo dar viena proga sutikti ir iš arčiau pažinti Lietuvos žmones, jų skaudulius, viltis ir svajones. Taip pat - ypatinga galimybė pamąstyti apie valstybės, valdžios ir žmogaus santykius, apie Lietuvos dabartį ir ateitį.
Aplankiau daugybę šalies miestų ir miestelių, atsakiau į šimtus klausimų. Kaip išgyventi iš pensijos? Kaip išlaikyti šeimą, netekus darbo? Ar galime būti ramūs dėl vaikų ateities? Kodėl nepriklausomoje Lietuvoje didėja socialinė ir turtinė nelygybė, atotrūkis tarp valdžios ir žmogaus?
Atsakinėdamas į žmonių klausimus supratau, kad mūsų mintys sutampa. Mes visi esame susirūpinę Lietuvos ateitimi ir turime pasirinkti tokį kelią, kuris keltų žmonių gerovę. Juk svarbiausia – žmogus.Mielieji žmonės, sunkmetis tikrai praeis. Tai priklausys ir nuo Prezidento, kurį išsirinksite. Tačiau, patikėkite, ir nuo Jūsų visų solidarumo ir pilietiškumo. Suremkime pečius, kad taptume laimingų žmonių šalimi.
Drauge atverskime naują šalies istorijos puslapį. Nuoširdžiai prašau ir tikiuosi Jūsų pasitikėjimo balsų gegužės 17 dieną.
Pažadu dirbti Jūsų labui.
Jūsų kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus Algirdas Butkevičius


Jeigu už D.Grybauskaitę ir A.Butkevičių e-laiškus rašė RsV specialistai, tai reikalui esant rinkčiausi pastarojo laiško autorių.

Mergaitė RAUDONAIS BATELIAIS

2009 m. gegužės 14 d., ketvirtadienis

„Geros valios bei TEISINGAI mąstantiems žmonėms“

Neketinu balsuoti už Dalią Grybauskaitę dėl jos neoliberalių pažiūrų. Tačiau laiškas kurį gavau elektroniniu paštu, privertė suabejoti ja kaip asmenybe. Suprantu, kad labai užimta kandidatė ne pati sugalvoja ir rašo tokius laiškus, bet, reikia manyti, jie siuntinėjami su jos žinia. Taigi:

Sveiki,
Rašau šį laišką, norėdama asmeniškai padėkoti už pagalbą. Už pagalbą padedant rinkimų kampanijos metu. Už pagalbą viešinant mano vertybes. Už pagalbą pritariant mano idėjoms. Pagaliau – už paprastą deklaravimą esant kartu su manimi, mano komanda. Ačiū Jums labai!
Jei ne Jūs – nebūčiau pasiryžusi šiam žingsniui. Jei ne Jūs – nebūčiau ėjusi šiuo sunkiu bei dulkėtu keliu. Ir be Jūsų pagalbos ateinantį sekmadienį nepasieksime mūsų visų bendro tikslo!
Todėl norėčiau pakviesti Jus atlikti pareigą iki galo – šį sekmadienį, gegužės 17 dieną, ateiti prie balsavimo urnos ir išreikšti savo pilietinę valią. Tikiu, kad tik Pilietiška bei Valinga tauta gali teisingai nuspręsti, kas šiuo sunkiu laikotarpiu Lietuvai reikalingiausia.
Taip pat prašyčiau perduoti šį mano prašymą visiems geros valios bei teisingai mąstantiems Lietuvos žmonėms, juk – mūsų daug, ir tai – mūsų stiprybė!
Nuoširdžiai,
Jūsų Dalia Grybauskaitė

Prisimenu prieš Seimo rinkimus į namus vis skambinėdavo automatas ir tai Zuoko, tai Bogušio balsu dėstė apie kažkokias vertybes. Neklausydavau, padėdavai ragelį. Šį laišką irgi ketinau ištrinti neskaičius, bet nugalėjo smalsumas.
Jau pirmomis eilutėmis nublanksta visada orios ir savimi pasitikinčios eurokomisarės paveikslas. Na, o kai pradedama dėstyti apie teisingą sprendimą ir teisingai mąstančius žmones, atleiskit, bet tolerantiška būti jau nebegaliu. Nes tolerancijos trūksta ir poniai Grybauskaitei, kuri teigia, kad jos idėjos, jos vertybės yra reikalingiausios ir teisingiausios Lietuvai.
Ir man dar smalsu, kodėl pradžioje padėkojusi už pagalbą ji kviečia atlikti pareigą iki galo? Išeitų, kad jos palaikymas buvo pareigos pradžia? Ar čia tik lapsus linquae?
Kažkoks desperatiškas pagalbos šauksmas krentančio populiarumo fone.

Mergaitė RAUDONAIS BATELIAIS

2009 m. kovo 23 d., pirmadienis

KETVIRTIS MILIJONO UŽ 5 MĖNESIUS DARBO

Kovo 23 d. „Leo LT“ valdybos pirmininkas ir vyriausiasis vykdomasis pareigūnas Gintautas Mažeika bendrovės stebėtojų tarybai įteikė atsistatydinimo raštą. Nutraukti valdybos pirmininko ir vyriausiojo vykdomojo pareigūno sutartis „Leo LT“ vadovas prašo nuo kovo 26 d.
G.Mažeika gaus 240 tūkst. litų išeitinę kompensaciją, ši suma yra lygi šešių mėnesių jo darbo užmokesčiui.
Paklaustas, ar neketina atsisakyti kompensacijos, G. Mažeika atsakė: „Aš labai sunkiai ir labai daug dirbau, aš rizikavau kažkuria prasme ateidamas į šią bendrovę. Aš turėjau labai gerą darbą, nežinau, galbūt sunku patikėti, bet geriau apmokamą darbą. Aš manau, kad šioje bendrovėje turi dirbti patys geriausi vadovai ir patys geriausi darbuotojai, kokie tik gali būti. Atitinkamai jie ir kainuoja, o atlyginimus nustato rinka“ (Delfi.lt).
Ar gali man kas nors paaiškinti, kodėl savo noru iš darbo išeinantis žmogus negauna jokių kompensacijų, o štai tokie „patys geriausi vadovai“, vos 5 mėn. „labai sunkiai ir labai daug“ padirbę pretenduoja į beveik ketvirtį milijono??? Na, negalės dvejus metus dirbti energetikos sektoriuje, bet ar pačiam geriausiam darbuotojui tai kliūtis?

Mergaitė RAUDONAIS BATELIAIS

2009 m. vasario 12 d., ketvirtadienis

MINISTERIJA – BEJĖGĖ PRIEŠ SAVIVALDOS SAVIVALĘ

Švietimo ir mokslo ministerija Lietuvoje švietimui praktikoje įtakos neturi, o aukščiausia valdžia šalyje – savivaldybės meras. Toks įspūdis susidarė paklausius kelių bendruomenių bėdų, su kuriomis jos atvyko į ministeriją ieškodamos pagalbos.
Ministerijos atstovai prašo nerengti protestų prieš savivaldybių sprendimus, o kalbėtis tik kalbėtis su vietine valdžia. O šios cinizmas ir arogancija sumuša visus rekordus, nesibodima net grasinti, kad pasiektų savo tikslų.
Ministerija gali merams išsiųsti kreipimąsi, rekomendacijas, net pakalbinti telefonu, tačiau susidūrę su savo bendruomenės atstovais šių rinkti vadai įžūliai aiškina, jokių raštų iš ministerijos negavę.
O ar negėda partijos, kuriai atstovauja vienas ar kitas meras, vadovybei? Ar tokie atvejai nediskredituoja partijos? Raskite civilizuotą šalį, kurioje valdžiai nebūtų svarbi visuomenės pozicija. Tiesa, mūsiškė valdžia ilgai negirdėjo visuomenės balso, nes jo tiesiog nebuvo, bet kai jis atsirado, valdžia pasidarė jam alergiška.
Meras savivaldybės, kurios žmonės protesto vardan net badavo, turėtų atsistatydinti arba jam pasitraukti turėtų rekomenduoti jo partija. Blogiausia, kad dažnai savivaldybėms vadovauti ateina žmonės, siekiantys patenkinti savo poreikius ir ambicijas.
Viena vilnietė, su šeima persikrausčiusi gyventi į kaimą Zarasų rajone, sakė buvusi šokiruota, kaip savivaldybės vadovai elgiasi su žmonėmis: cinizmo ir arogancijos viršūnė!
Baibių kaimo bendruomenė, siekdama išsaugoti mokyklą, kuri atitinka visas rekomendacijas išlikti, net pasirengusi „sumesti“ trūkstamas lėšas, mokytojai sutinka bent mėnesį dirbti nemokamai, tačiau viskas veltui. Meras nesikalba, meluoja, žemina.
Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius gūžčioja pečiais: o ką aš čia galiu padaryti? Nieko negali ir ministras, nes – savivalda savarankiška, neliečiama.
Antrus metus besitęsianti įtampa verčia bendruomenės atstovus vėl traukti palapines ir įsikurti savivaldybės pašonėje. Gal padės, nes o kaip kitaip? Negi lauksi kitų savivaldybės tarybų rinkimų, kaip patarė ministerijos sekretorius, kad atkeršytum balsuodamas prieš dabar visagaliais besijaučiančius asmenis?
O Visagino meras? Pernai svarstė svarstė, jau bendruomenės, nors ir skausmingai, buvo bepritariančios mokyklų pertvarkos modeliui, o šiemet – bac, kaip perkūnas iš giedro dangaus: iš šešių mokyklų bus dvi. Ir papūskit!
Nei pagrindimo, nei modelio, tik nuogas sprendimas: o bus taip! Tiesa, po mėnesio jau bus priiminėjamas planas – kaip tai bus daroma, tačiau likus dviems savaitėms iki priėmimo, suinteresuotos grupės apie tai dar nieko nežino.
Ministras merui nusiuntė kreipimąsi – gerbiamasis, bendraukite su žmonėmis prieš priimdami sprendimus, o miesto galva susitikime vienoje mokykloje apie tai paklaustas purto galvą – ne, aš nieko iš ministro negavau.
Na, už bet kurią valdžią mūsų šalyje, dar ačiū dievui, aukštesnis teismas. Beliko teisme įrodinėti savo tiesas. Tiesa, kaip sakė ministerijos sekretorius, besiteisiančių mokyklų prestižas, deja, krenta...

Ramunė Pekkinen

2009 m. sausio 9 d., penktadienis

KODĖL AŠ MANAU, KAD PROTESTO AKCIJA ŽLUGS...

Na, turbūt paprasčiausias atsakymas, kad akcijai tinkamai nepasiruošta. Pradėkime nuo pradžių. Akcijos organizatorių reikalavimai eilinį kartą labiau primena partijų programas, nei išeiti į gatves žmones kviečiančius lozungus.
Beje, paskelbus reikalavimus nereikėtų jų keisti ir „prifarširuoti“ didžiajai visuomenės daliai neaiškių posakių (pvz. reikalaujame trišalio socialinio dialogo). Turbūt, gerbiamieji organizatoriai, nemanote, kad gamykloje dirbantis staklininkas žino kas yra socialinis dialogas, o tuo labiau trišalis. O gal jūs „masinę“ protesto akciją darote tik elitiniams darbuotojams, kurie turi aukštąjį?
Ir šiaip manau, kad būtų pakakę dviejų arba trijų reikalavimų. Ir šie turėtų būti labai aiškūs ir suprantami visiems (pvz. nedidinti akcizo degalams, nedidinti šildymo kainų). Mieli profsąjungininkai, kodėl gi jums nepasimokyti iš savo jau buvusių protesto akcijų? Ar manote, kad masine protesto akcija reikėtų vadinti ir 500 žmonių pražygiuojančią saujelę?
Dar vienas svarbus aspektas, kad ruošiantis protestams reikėtų ne tik elitinių profsąjungų centrų pasitarimą surengti, bet pakviesti visus aktyvius profsąjungininkus. Juk kalbate apie vienybę, bet darote visiškai priešingai Tokiu būdu, bent iš dalies būtų galima išvengti antausio, kurį skėlė pareigūnus vienijančios profsąjungos.
Na, gerai. Akcija įvyks ir tikėkimės sėkmingai. O kas toliau? Vėl už derybų stalo sės išmaningieji profsąjungų ir Vyriausybės derybininkai. Tačiau vertėtų prisiminti ankstesnes profsąjungų derybas su Ministrų kabinetu ir kuo jos baigėsi. Faktas, kaip blynas, kad niekuo. Taip baigsis ir šios, jei iš vis kas pasivargins derybines grupes sudaryti.
Vienybės ir tarpusavio supratimo dar labai trūksta, o juk visa tai yra MASINĖS PROTESTO AKCIJOS AŠIS.

Jonas ŪLIUKAS