2012 m. balandžio 20 d., penktadienis

Profsąjungos neturi ką, ar nenori nieko pasakyti?

Šių metų Gegužės Pirmosios renginiai Lietuvoje, nors turime ir laisvadienį, kurio vis dar nepavyksta konservatoriams atimti, atrodo nykokai... Jeigu ne socdemai, tai apskritai niekas apie šią dieną neprisimintų. Socialdemokratų rengiamose eitynėse nors prašmėžuos profsąjungų atributika, nes jų pačių tai jau senokai negirdėti. Kažkas kažkur savo darželiuose kuičiasi, o veiklos šalies mastu – piššš...

Labai uoliai dar prieš Naujuosius šūkavusios apie minimalios algos kėlimą, dabar taip pat uoliai tyli, nors laikas tam labai tinkamas. Trišalės tarybos posėdyje įtraukti klausimą į darbotvarkę dėl minimalios algos kėlimo pasiūlė spėkit kas? Ogi pats ministras Donatas Jankauskas. Šia tema bus kalbama Trišalės posėdyje balandžio 24 d. Įdomu, kaip profsąjungų atstovai reaguos į dar pernai Vyriausybės suformuluotą pasiūlymą MMA nuo liepos padidinti 50 litų? Sutiks, gal reikalaus daugiau? Labai sunku prognozuoti, nes pastaruoju metu iš profsąjungų flango nacionaliniu mastu nieko negirdėti.

Mažieji centrai - „Solidarumas“ ir LDF – nusilpę ir iš vidaus, ir iš išorės, ne ką tegali. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, tiesą sakant, taip pat nestiprėja, tačiau su savo dešimtimis tūkstančių visgi yra vedanti Lietuvos organizacija, todėl jos tylėjimas stebina.

Triukšmas nekilo ir tada, kai Aukščiausiasis Teismas profesinėms sąjungoms ištraukė paskutinius dantis praktiškai uždrausdamas legalius streikus. Tiesa, šiokį tokį pareiškimą dėl siūlymų liberalizuoti darbo santykius trys centrai neseniai sukurpė, tačiau tik tam, kad „išreikštų susirūpinimą“.

Gal tai susiję su LPSK pirmininko Artūrui Černiausko kandidatavimu į Seimą? Rodos, koks nors triukšmelis prieš rinkimus lyg būtų ir naudingas, juolab kad kandidatuojama opozicinės partijos – socdemų sąraše. Na, bet jis, matyt, geriau žino, juk yra pastudijavęs viešuosius ryšius (kažkada jo kabinete mačiau apie tai knygą). Nors jeigu imtume vieną, bene svarbiausią RsV komponentą – išorinę komunikaciją, tai LPSK čia tikrai neblizga. Jau vien LPSK svetainė, pvz., „Solidarumo“ tinklalapiui informacijos turiniu ir gausa nusileidžia net ne viena, o visomis trimis galvomis.

Lieka tik tikėtis, kad ši tyla yra prieš audrą, o ne tyla iš negalėjimo ir neturėjo ką pasakyti...

Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen

2012 m. balandžio 18 d., trečiadienis

Apie persistengimą ir persivertimą

Mano nuomone, taiklus dviejų didžiųjų partijų „turinio“ apibūdinimas iš FB:

"LSDP dauguma - jokie kairieji. Ten milijonierių daugiau nei tarp konservatorių. Įdomu, kad buvę komunistai (dabar "socdemai") nuo pat pradžių persistengė bėgdami į dešinę nuo komunizmo ir marksizmo (pvz, mano buvęs geras pažįstamas socializmo ideologijos teoretikas J.Karosas), nekalbant jau apie tuos, kurie buvo tarybinėse ūkinėse struktūrose ir prichvatizavo Tarybų Lietuvos, kompartijos ar komjaunimo turto. Kaip, pvz., buvę komunistai, pagrobę „Komjaunimo tiesą“ ją pavertė į Lietrytį, buvusio komunisto Valatkos lūpomis dergusį ir profsąjungas ir tikrąją socdemokratinę idėją. O tarp konservatorių kiek persivertusių komunistų! Iš čia konservaotirų radikalizmas, rusofobija. Persivertėliai visada "persistengia". Buvę tarybiniai kovingieji ateistai paskui pirmieji suklupo prie altorių (pvz., toks Mačianskas). Man liūdna žiūrėti į savo kartos buv. tarybinius veikėjus, tarp kurių maža išliko garbingai besielgiančių..." Juozas Steponas


RMP