2009 m. vasario 12 d., ketvirtadienis

MINISTERIJA – BEJĖGĖ PRIEŠ SAVIVALDOS SAVIVALĘ

Švietimo ir mokslo ministerija Lietuvoje švietimui praktikoje įtakos neturi, o aukščiausia valdžia šalyje – savivaldybės meras. Toks įspūdis susidarė paklausius kelių bendruomenių bėdų, su kuriomis jos atvyko į ministeriją ieškodamos pagalbos.
Ministerijos atstovai prašo nerengti protestų prieš savivaldybių sprendimus, o kalbėtis tik kalbėtis su vietine valdžia. O šios cinizmas ir arogancija sumuša visus rekordus, nesibodima net grasinti, kad pasiektų savo tikslų.
Ministerija gali merams išsiųsti kreipimąsi, rekomendacijas, net pakalbinti telefonu, tačiau susidūrę su savo bendruomenės atstovais šių rinkti vadai įžūliai aiškina, jokių raštų iš ministerijos negavę.
O ar negėda partijos, kuriai atstovauja vienas ar kitas meras, vadovybei? Ar tokie atvejai nediskredituoja partijos? Raskite civilizuotą šalį, kurioje valdžiai nebūtų svarbi visuomenės pozicija. Tiesa, mūsiškė valdžia ilgai negirdėjo visuomenės balso, nes jo tiesiog nebuvo, bet kai jis atsirado, valdžia pasidarė jam alergiška.
Meras savivaldybės, kurios žmonės protesto vardan net badavo, turėtų atsistatydinti arba jam pasitraukti turėtų rekomenduoti jo partija. Blogiausia, kad dažnai savivaldybėms vadovauti ateina žmonės, siekiantys patenkinti savo poreikius ir ambicijas.
Viena vilnietė, su šeima persikrausčiusi gyventi į kaimą Zarasų rajone, sakė buvusi šokiruota, kaip savivaldybės vadovai elgiasi su žmonėmis: cinizmo ir arogancijos viršūnė!
Baibių kaimo bendruomenė, siekdama išsaugoti mokyklą, kuri atitinka visas rekomendacijas išlikti, net pasirengusi „sumesti“ trūkstamas lėšas, mokytojai sutinka bent mėnesį dirbti nemokamai, tačiau viskas veltui. Meras nesikalba, meluoja, žemina.
Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius gūžčioja pečiais: o ką aš čia galiu padaryti? Nieko negali ir ministras, nes – savivalda savarankiška, neliečiama.
Antrus metus besitęsianti įtampa verčia bendruomenės atstovus vėl traukti palapines ir įsikurti savivaldybės pašonėje. Gal padės, nes o kaip kitaip? Negi lauksi kitų savivaldybės tarybų rinkimų, kaip patarė ministerijos sekretorius, kad atkeršytum balsuodamas prieš dabar visagaliais besijaučiančius asmenis?
O Visagino meras? Pernai svarstė svarstė, jau bendruomenės, nors ir skausmingai, buvo bepritariančios mokyklų pertvarkos modeliui, o šiemet – bac, kaip perkūnas iš giedro dangaus: iš šešių mokyklų bus dvi. Ir papūskit!
Nei pagrindimo, nei modelio, tik nuogas sprendimas: o bus taip! Tiesa, po mėnesio jau bus priiminėjamas planas – kaip tai bus daroma, tačiau likus dviems savaitėms iki priėmimo, suinteresuotos grupės apie tai dar nieko nežino.
Ministras merui nusiuntė kreipimąsi – gerbiamasis, bendraukite su žmonėmis prieš priimdami sprendimus, o miesto galva susitikime vienoje mokykloje apie tai paklaustas purto galvą – ne, aš nieko iš ministro negavau.
Na, už bet kurią valdžią mūsų šalyje, dar ačiū dievui, aukštesnis teismas. Beliko teisme įrodinėti savo tiesas. Tiesa, kaip sakė ministerijos sekretorius, besiteisiančių mokyklų prestižas, deja, krenta...

Ramunė Pekkinen