2011 m. spalio 11 d., antradienis

Kodėl taip atsitiko, kad profesinių sąjungų judėjimas atsidūrė ten, kur atsidūrė?

Manau, kad šis, atrodytų, pragmatiškas klausimas yra filosofinis: problema, kaip dabar sakoma, SISTEMINĖ - sisteminės ir priežastys.

Daug kas sako, kad NE TAIP pradėtas atkurti kapitalizmas (atsiprašau: demokratija). Pradėta nuo TAUTOS SKALDYMO, taigi ir nuo PROFSĄJUNGŲ SKALDYMO.

Antra: tas prakeiktas tarybinis TURTAS, kuris leido ir dar leidžia egzistuoti imituotojams ir geltoniesiems. Tiems, kurie, galėdami išnuomoti du ar tris kambarius, neturėdami net narių gali susimokėti nario mokestį (po 20 ct už narį - kaip Čičikovas pirkdamas „mirusias sielas“). Tokiu būdu jie perka teisę ir gali būti YPAČ RĖKSMINGAIS LPSK valdybos nariais, stabdyti KAD IR DROVIAUSIAS reformas profsąjungos viduje. Prisiminkime praėjusį LPSK suvažiavimą, kuriame apskritai nebuvo JOKIOS diskusijos. Net dėl Nacionalinio susitarimo, nors apie pusė valdybos narių jo rašytis nesutiko, o Švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Jurgelevičius net buvo pakilęs išeiti iš LPSK...

Trečia, niekas neskatina net ir buvusių tarybinių profsąjungininkų MODERNIZUOTIS. Užsienio profesinių sąjungų pagalba, projektai ir lieka kautynių žaidimais seminaro lentose - kaip per karinius mokymus smėlio dėžėje. Tuo tarpu net iki šiol yra likę nemaža tokių lyderių, kurie ir toliau apsieina be kompiuterių, interneto - taigi be informacijos, be ryšių su savo pirminėmis, be savišvietos, kurios mums, senajai kartai, ypač reikia.

O dar tautos pasyvumas. Mums dažnai užmetama: jūs - profsąjungos, jūs ir kovokit!

Padariau išvadą: lietuvius galima lengvai suklupdyti po kryžiumi (kaip tuos deginamus Pirčiupio dzūkus), lengvai sukviesti į dešimttūkstantinę demonstraciją prieš lenkus, rusus ar gėjus, tačiau jų nepakelsi į protesto akciją.

O kai vienąsyk susirinko masinė akcija, nors įvyko tai, kas nuolat vyksta ne vienoje senosios demokratijos šalyse (ir tai išmušė vos vieną ar du langus Seime) - visi protestantai teisiami, net ir užsienyje gaudomi, persekiojami. Nuo Paleckio visi suka nosį, jis irgi persekiojamas. Tuo tarpu „Lietuva – lietuviams“ fašistukai šiltai tebetupi Juknevičienės savanorių darželyje.

Profesinės sąjungos nuo sausio 16 d. atsiribojo, teismuose „išsivyniojo“, o dabar jau nuolankiai atidėlioja suplanuotas akcijas, o kai jau surengia, tai harmoningai žygiuoja vis skystesnėmis kolonomis, - kai kam net smagiau žygiuoti lydimiems sustiprintų Kubiliaus policijos „eskortų“.

Prasidėjus susidorojimu su „Švyturio“ darbuotojais, kaip jį palaikėme? (Susidorojimas, beje, tęsiasi - Utenoje ir Klaipėdoje teismai laukia).

Kokioje nors Danijoje „Švyturio“ atveju pakiltų visos šalies profesinės sąjungos, pradedant SID'u.

Pas mus tik Naftininkų Virginija pareiškė, kad „pritarčiau ir nesankcionuotai akcijai“. Kas į jos nuomonę atsiliepė?

Tuo tarpu lyderiai rengiasi į Seimą, atsiiminėja begalines atostogas, persekioja ir stengiasi likviduoti laisvesnę profsąjungų žiniasklaidą. Nuolatos - užsieniuose, tarsi į užsienio suvažiavimus negalėtų kartais važiuoti ir LPSK valdybos nariai - juk jų yra per 20...

Galima būtų dar tęsti šį komentarą - tik ar verta?

Juozas Steponas