2007 m. spalio 9 d., antradienis

SKĘSTANČIŲJŲ GELBĖJIMAS – PAČIŲ SKĘSTANČIŲJŲ REIKALAS

Reformų vajus Lietuvoje, atrodo, tampa politine mada. Nesėkmės įgyvendinant anksčiau sumąstytas reformas reformatorių entuziazmo neatšaldo. Dar tebelūžinėja ir moksleivių, ir mokytojų dantys dėl sunkiai įkandamų ir dar sunkiau kramtomų viduriniojo mokslo reformos pusžalių vaisių, o jau visu smagumu atrieda aukštojo mokslo reformos buldozeris. Kyla klausimas: kur gimsta tie lietuviškųjų reformų vajai? Ar pirma jie įsisuka ministerijų krėslus nutūpusių biurokratų, mėginančių kažkaip pateisinti savo pareigybes, galvose, o po to ieškoma „palaikymo grupių“ tarp politikų, ar pirma politikai sumąsto „kažką tokio“, paskui ieško dirvos savo fantazijai išsiskleisti, konkrečių detalių formavimą ir išdėstymą permesdami valdininkams-biurokratams?
Kol mes tik svajojom apie demokratiją, demokratines reformas įsivaizdavom kiek kitaip: neva jos bręsta nacionalinį produktą (mėsą, duoną, mašinas, pėdkelnes, mokslą, meną...) gaminančiųjų ar kuriančiųjų galvose, kurios suformuluoja reformų poreikius, tikslus bei numato jų vaisius, o jau po to reformų įdiegimo į lietuvišką dirvą, finansavimo etapų ir kitų biurokratinių niuansų imasi biurokratai.
O sancta simplicitas! O šventasis naivume!
Kol kas matome, jog reformų idėjos gimsta kažkur toli, valdžios piramidės politinėse-biurokratinėse viršūnėse, ir iš ten su Sizifo akmens sunkumu jos užgula „apačias“ – tuos piliečius, kurie turi dirbti ir gyventi „reformuotai“.
Aplink planuojamą aukštojo mokslo reformą iki šiol – daugiau gandų ir ažiotažo nei dalykiškų diskusijų, aptarimo, suinteresuotų reformos „objektų“ ir „subjektų“ tarpusavio konsultacijų. Reformos projektas, užgimęs aukštai susodintose galvose, „apačių“ nedžiugina.
Būsimieji studentai netiki, jog už savo pinigus jie gaus tikrai naują produktą – kokybiškas žinias, leisiančias konkuruoti tarptautinėje darbo rinkoje. Dėstytojai gi nemato to konkretaus materialinio ir teisinio pagrindo, ant kurio turėtų būti statomas reformuoto, kokybiško mokslo rūmas. Bet į jų klausimus ar abejones kol kas dėmesio nekreipiama ir tai gimdo visuomenės apatiją, nenorą veltis į „tuščias“ diskusijas.
Tačiau profsąjungos, tas „priešakinis darbo liaudies būrys“, negali sau leisti ilsėtis apatijoje, nes tai reikštų jų nereikalingumą. Todėl jos mažiausiai jaudinasi dėl einamojo momento politinių madų ir reformų projektais domisi dėl to, jog patirtis liudija: kokia politinė grupuotė besėdėtų valdžios kėdėse, politikų ambicijos, įkūnijamos įvairiausiose reformose – tik naujas galvos skausmas „darbo liaudžiai“.

Jūratė LAUČIŪTĖ

2007 m. spalio 2 d., antradienis

SUVAŽINĖTA, SUŠAUDYTA IR SUPJAUSTYTA LIETUVA

Nusikaltėliai lietuviai šiurpiną ne vieną Europos ir ne tik Europos šalį. Statistika tokia kraupi, kad pagal nusikaltusių mūsų tautiečių skaičių atrodo, jog šalis Lietuva yra mažiausiai Vokietijos dydžio. O toj pačioj Vokietijoj iš visų kalėjimuose esančių užsieniečių lietuviai užima antrąja vietą. Po turkų.
Šiurpsta užsieniečiai ir atvažiavę į Lietuvą. Štai Norvegijos nacionalinė televizija ir laikraščiai Kauną vadina vagių lizdu, mafijos sostine. Atrodo, kad tą paneigti skuba „Kauno diena“, lyg ir tarp kitko teigdama, jog Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Vilniuje per tą patį laikotarpį nusikaltimų užregistruotą 2,5 karto daugiau.
Eiliniai, neturintys garbės vadintis mafijos atstovais ar šiaip nusikaltėliais, „pasižymi“ keliuose. Štai skaitau, jog savaitgalį autostradoj dviratininką pervažiavo automobilis, paskui – dar keli ir dar keli. Kai kurie jų net nesustojo...
Visa paskutinio savaitgalio kelių statistika: per tris dienas avarijose Lietuvoje žuvo 11 žmonių, dar 119 buvo sužeista.
Kol gatvėse siaučiantys kamikadzės žudo ir luošina nekaltus žmones, Seimo nariai pro langus žvilgčioja į sumaitotų automobilių krūvelę, kuri neva turėtų „paprotinti“ tautiečius. Lygiai taip, kaip, atseit, paprotina ir šokiruojančios TV reklamos.
Jeigu jau įvardijom, kad tai karas keliuose, tai gal reikėtų ir priemonių imtis kaip kare, kol dar mūsų šalies neišbraukė iš visų kelionių katalogų.
Dar kelios savaitgalio „pagimdytos“ antraštės: Sekmadienį Lietuvoje konfliktai spręsti šūviais; Vilniuje naktį nudurtas vyriškis; Panevėžyje iš šratinio ginklo apšaudyti jaunuoliai; Ukmergėje nušautas policijai žinomas vyriškis; Klaipėdoje peiliu sužaloti du vyrai.
O kažkada piktinomės, kai vienas amerikiečių rašytojas savo romane Lietuva pavaizdavo laukiniu kraštu, kuriame žmonės vieni į kitus šaudo iš važiuojančių automobilių...

Mergaitė.RAUDONAIS.BATELIAIS