GARSIAI PUČIANTYS TRIMITĄ

„Šalies profesinės sąjungos protestuoja prieš Remigijaus Šimašiaus kandidatūrą į teisingumo ministrus. Jį į Teisingumo ministerijos vadovus praėjusią savaitę pasiūlė Liberalų sąjūdis. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius sako, kad atitinkamas pranešimas bus išplatintas artimiausiu metu“, tai citata prieš savaitę nuskambėjusi grėsmingai. Tačiau žadėto „atitinkamo pranešimo“ taip ir nesulaukėme. Vėl muilo burbulas sprogo.
Tai jau darosi nebejuokinga ir nesolidu, didžiausios darbuotojų atstovės vienam iš vadovų pasakius A bėgti į krūmus. Labiau tai primena neapgalvotą žingsnį, kai „laisvuoju būdu“ pasakoma tai, kas nėra visos organizacijos pozicija. Ar nekyšo etatinio profsąjungų nuomonių formuotojo ausys už šio pareiškimo?
Profsąjungos ir toliau mina tuo taku, kuriuo klampoja jau gerus penkerius metus. Svarbu bet kokia kaina suregzti intrigą ir patekti žiniasklaidos akiratin. Po tokių žingsnių man nekyla klausimas kodėl profsąjungų reitingai tokie žemi? Kryptingos ir nuoseklios politikos NEbuvimas ir yra tas faktorius, kuris nulemia, jog visuomenės pasitikėjimo aukštumų nepasieksime dar bent artimiausius kelerius metus.
„Auksaburniai“ turėtų atminti paprastą dalyką, jei jau pasakei viešai, tai turi padaryti savo pažadėtus darbus. Juk politikams darbuotojų atstovų organizacijos mėgsta priminti, jog kalba jie viena, o daro kita. Bet ar profsąjungos nedaro tokių pačių klaidų?
Ir gal dar padarykite vieną seminarą apie įvaizdį!?

Jonas Ūliukas