2012 m. sausio 13 d., penktadienis

ALGIRDAS KVEDARAVIČIUS TRAUKIASI...

Profsąjungų IDĖJOS veteranų vardu dėkoju tinklalapiui LPSK.LT, paskelbusiam Algirdo Kvedaravičiaus atsisveikinimo su Trišale taryba pareiškimą.

Iš tiesų, A.Kvedaravičius - vienas iš ryškiausių, o gal pats ryškiausias CHARIZMATINIS (kaip dabar sakoma) profsąjungų lyderis.

Jis - iš tų nedažnai sutinkamų vadovų, kurie visada išsilaiko orioje visuomenės veikėjo aukštumoje, visda turi strateginių idėjų.

Asmeniniame lygmenyje Algirdas (kaip, pavyzdžiui, ir Algirdas Brazauskas) sugebėdavo NEREAGUOTI į buitinio ar "aukštesnio" lygio insinuacijas, kurių esant tokiame poste visada pakanka. Toks pat orus ir inteligentiškas A.Kvedaravičius ir jo atsisveikinimo su Trišale pareiškime.

Šio lyderio autoritetas buvo ne korporacinis, o nacionalinis. Paprastai A.Kvedaravičiaus, o ne ko nors kito iš tuometinių ps veikėjų (Syso, Balsienės ar kokio nors Uokos) dairydavosi ir Prezidentas A.Brazauskas, kai vykdavo didesnio masto su profsąjungų dalyvavimu susijęs renginys.

A.Kvedaravičių pažino ir gerbė tokio masto asmenybės kaip, pavyzdžiui, Bronislovas Lubys.

A.Kvedaravičiaus viešos iniciatyvos (pvz., dėl Ignalinos AE uždarymo), jo nuolat kartojamos idėjos dėl profsąjunginių darbo inspekcijų, dėl atlyginimų indeksavimo ir kt. - buvo maštabiškos, kai kurios ir iki šiol išliko STRATEGINĖS.

Užkulisinė ir vieša kova dėl įtakos profesinėse sąjungose pateikė Algirdui ne vieną išbandymą. Prisimenu, kad A.Kvedaravičių, buvusį Lietuvos profesinių sąjungų centro vadovą, pašalinti iš lyderiavimo profesinėms sąjungoms stengtasi dar kuriantis LPSK (2002). Prieš tai, pusantrų metų trukusiose derybose, buvo daroma visa, kad Kvedaravičiaus naujojojoje struktūroje neliktų.

Tačiau jis laimėjo LPSK steigiamajame, laimėdavo ir kituose suvažiavimuose. Net tada, kai kurie "bendražygiai"(iki tol pataikūniškai pasinaudoję jo patiklumu ar jo žmogiškomis silpnybėmis pasiekę naudos) atvirai veikė, kad A.Kvedaravičius būtų išstumtas iš LPSK aktyvo.

Teko girdėti, kad būta tos pačios grupuotės LPSK veikėjų bandymų surengti neeilinę LPSK tarybą-pučą ir, nelaukiant suvažiavimo (mat, juose Algirdas vis laimi rinkimus), suformuoti išbaigtą LPSK klanelio struktūrą, kurioje nebūtų A.Kvedaravičiaus.

Tuo tarpu A.Kvedaravičius buvo ir lieka AUTORITETAS, tebeesantis visa galva aukščiau už daugelį Jasinskio ir Basanavičiaus gatvių dvariškių.

Postscriptum vietoje. Tai, beje, ne koks nors nekrologas veikėjui, kuris dar tebėra LPSK vicepirmininkas - tai PROGA pasakyti apie N metų sulaukusį ir apie 20 metų PROFSĄJUNGŲ IDĖJAI tarnavusį žmogų.

Ir jei A.Černiauskas dar neišdalijo savo žinioje laikomų ir savo nuožiūra dalijamų garsiųjų LPSK Auksinių ženklelių, tikėtina, vieną tokį ženklelį išsaugos ilgamečiui profsąjungų veteranui, kai jis - metams spaudžiant - vieną kartą vis dėlto turės palikti ir dabartinį postą LPSK būstinėje.

Juozas Steponas

Komentarų nėra: