Du broliukai dobilai

Jau apsireiškė du gelbėtojai – du Artūrai, pasiryžę išvaduoti mūsų sostinę: vienas pasirengęs išgelbėti Vilniaus valdžią nuo korupcijos, o, kitas (beje, pirmojo kaltinamas tos korupcijos vienu iš gimdytojų) – ištraukti Vilnių iš duobės.
Siaubingai nusivylęs Vilniaus valdžia Naujosios sąjungos pirmininkas Artūras P. skelbia tautiečiams savo ryžtingą sprendimą: „sieksiu tapti Vilniaus meru“. „Aiškiai ir drąsiai“ jis vilniečiams praneša, jog su savo komanda pakeis Vilniaus valdžią – padarys ją teisingą visiems vilniečiams. Dėl visa ko (ne kiek vilniečiams, kiek, matyt, sau), Artūras P. priduria, jog jo tikslas – tikrai ne mero kėdė, o „ryžtingi veiksmai“.
Na, o buvęs jo kolega, iš politiko išvirtęs visuomenininku, Artūras Z., sako, kad Vilnių ištiko „kūrybinė pauzė“, jis tapo „tamsiausia Europos sostine“. Tačiau tai – ne bėda, nes Artūras Z. su savo komanda pasirengęs paversti Vilnių „laimingų žmonių miestu, kuriame jie turės gerai apmokamą darbą, gatvės bus šviesios ir saugios, o šildymas bus ne prabanga, o higieninė būtinybė“.
Žurnalistams Artūras Z. dar pareiškė, jog Vilniaus meru jį mato daugiau nei trečdalis sostinės gyventojų. O kadangi piktosios partijos neleido žmonėms tiesiogiai rinkto mero, Artūras Z. nutarė kandidatuoti kaip „nepartinis ir nepriklausomas kandidatas“.
Neabejoju, kad atsiras ir daugiau norinčiųjų išgelbėti riebų kąsnelį. Bet ką daryti rinkėjui? Na, nors persiplėšk...

Mergaitė RAUDONU PALTUKU