KODĖL AŠ MANAU, KAD PROTESTO AKCIJA ŽLUGS...

Na, turbūt paprasčiausias atsakymas, kad akcijai tinkamai nepasiruošta. Pradėkime nuo pradžių. Akcijos organizatorių reikalavimai eilinį kartą labiau primena partijų programas, nei išeiti į gatves žmones kviečiančius lozungus.
Beje, paskelbus reikalavimus nereikėtų jų keisti ir „prifarširuoti“ didžiajai visuomenės daliai neaiškių posakių (pvz. reikalaujame trišalio socialinio dialogo). Turbūt, gerbiamieji organizatoriai, nemanote, kad gamykloje dirbantis staklininkas žino kas yra socialinis dialogas, o tuo labiau trišalis. O gal jūs „masinę“ protesto akciją darote tik elitiniams darbuotojams, kurie turi aukštąjį?
Ir šiaip manau, kad būtų pakakę dviejų arba trijų reikalavimų. Ir šie turėtų būti labai aiškūs ir suprantami visiems (pvz. nedidinti akcizo degalams, nedidinti šildymo kainų). Mieli profsąjungininkai, kodėl gi jums nepasimokyti iš savo jau buvusių protesto akcijų? Ar manote, kad masine protesto akcija reikėtų vadinti ir 500 žmonių pražygiuojančią saujelę?
Dar vienas svarbus aspektas, kad ruošiantis protestams reikėtų ne tik elitinių profsąjungų centrų pasitarimą surengti, bet pakviesti visus aktyvius profsąjungininkus. Juk kalbate apie vienybę, bet darote visiškai priešingai Tokiu būdu, bent iš dalies būtų galima išvengti antausio, kurį skėlė pareigūnus vienijančios profsąjungos.
Na, gerai. Akcija įvyks ir tikėkimės sėkmingai. O kas toliau? Vėl už derybų stalo sės išmaningieji profsąjungų ir Vyriausybės derybininkai. Tačiau vertėtų prisiminti ankstesnes profsąjungų derybas su Ministrų kabinetu ir kuo jos baigėsi. Faktas, kaip blynas, kad niekuo. Taip baigsis ir šios, jei iš vis kas pasivargins derybines grupes sudaryti.
Vienybės ir tarpusavio supratimo dar labai trūksta, o juk visa tai yra MASINĖS PROTESTO AKCIJOS AŠIS.

Jonas ŪLIUKAS