2007 m. rugsėjo 18 d., antradienis

EVOLIUCIJA

Net neįtikėtina, kokie skirtingi žmonės gali būti net ir dirbdami tą patį darbą arba vienijami vienos idėjos. Skirtingi interesai, skirtingi požiūriai, net kalba jie skirtingom kalbom ir barasi vienu metu dėl skirtingų dalykų.
Kuo toliau, tuo vis sunkiau suprantame vieni kitus, įsijaučiame į kitų padėtį, susikuriame kažkokias savo tiesas, pagaliau jomis įtikime ir aršiai už jas kovojame. Kovojame taip aršiai, kad atsitokėję su siaubu pamatome aplink griuvėsius... Blogiausia, jog per vėlai suvokiame ir tos kovos absurdiškumą.
Kartais galvoju, kad žmonėse yra užkoduotas žmonijos naikinimo mechanizmas, kuris pasireiškia labai įvairiai, pastaruoju metu labai dažnai ir padėtis, sakyčiau, gana beviltiška. Jeigu ne ginkluotas karas (kurio irgi yra pakankamai pasaulyje), tai ideologinis karas, ambicijų karas, karas vardan kažkokios tiesos (kas tas yr?), karas šiaip, iš principo...
O gal viskas daug paprasčiau – visi karai kyla tik dėl pinigų ir kapitalo? Net jeigu ir taip, man visai nepalengvėjo...
Gal išties žmonėms reikalingi masiški bendri sukrėtimai, kad išsijungtų tas žmonijos naikinimo mechanizmas?

Mergaitė.RAUDONAIS.BATELIAIS

Komentarų nėra: