„Žiūriu, kad per dvidešimt metų
baigiam Lietuvą sugriauti“, - sako į redakciją paskambinęs
pilietis ir beria siūlymus, ką valdžia turėtų daryti, kad to
neatsitiktų. Reikia taip „sudėlioti“ minimalią mėnesio algą,
kad komunaliniai mokesčiai nuo jos sudarytų 30 proc., kurti darbo
vietas, kad augtų vidurinė klasė, įsteigti valstybinių
parduotuvių tinklą, kuriame kainos būtų mažesnės nei privačiose
prekyvietėse ir t.t.
Jis mandagiai išklauso mano komentaro, jog pokalbiais ir net straipsniais nepriversime valdžios aparato pasukti kitu, žmonėms palankesniu keliu, jog mūsų bėda ta, kad organizuotai neginame savo teisių, ir toliau kalba „apie pasaulinę praktiką“, kurią riektų perkelti į Lietuvą...
Jis mandagiai išklauso mano komentaro, jog pokalbiais ir net straipsniais nepriversime valdžios aparato pasukti kitu, žmonėms palankesniu keliu, jog mūsų bėda ta, kad organizuotai neginame savo teisių, ir toliau kalba „apie pasaulinę praktiką“, kurią riektų perkelti į Lietuvą...
Vis iš naujo mane nustebina faktas,
kiek dar daug žmonių Lietuvoje galvoja, kad tereikia žiniasklaidai
pasakyti savo nuomonę, pasipiktinimą, pageidavimą ar pasiūlymą,
ir staiga visa Lietuva (ypač valdžia) atsitokės ir stos tas
šviesus rytojus. Jie nuoširdžiai tiki, kad niekas iki jų to
nedarė, todėl tas gyvenimas toks blogas...
Neslėpsiu, tai piktina, tačiau juk
žmonių nepakeisi. Reikia tiesiog išklausyti. Pakalbėjo žmogus,
išsiliejo, gal jam kiek pagerėjo. O gera vienam – gerai gal bus ir
kitiems...
RMP
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą