Ir ko tik turi imtis žmonės Nepriklausomoje Lietuvoje, kad išsaugotų savo vaikams mokyklas! Štai zarasiškiai jau badavo. Kovo mėnesį dešimt dienų, kad politikai nenaikintų puikiai švietimo, kultūros ir visas su tuo susijusias funkcijas atliekančių mokyklų kaimuose. Rezultatas nulinis. Tačiau nenuleido rankų, nes manė (ir tebemano), kad jeigu pralaimės, tai bus paskutinis pilietinis judėjimas Lietuvos kaime.
Tada savęs, pabendravusi su Baibių bendruomenės atstovais, klausiau – ką dar galima padaryti? Susideginti prie savivaldybės?!
Ne, jie nesidegino. Jie pademonstravo, kad stipri bendruomenė gali atsispirti politikų savivalei, jų „neginčijamų“ sprendimų absurdiškumui. Savivaldybės desantas atakavo kaimo žmones visą vasarą, dienomis ir vakarais. Tikino, kad mokykla tikrai bus uždaryta ir joks užsispyrimas čia nepadės. Padėjo. Net tris kartus valdininkams pakeitus mokyklos direktorių, nė vienas jų (su didžiuliu bendruomenės palaikymu) nepasirašė mokyklos reorganizavimo sąlygų paketo.
Kol politikai pasimetę svarsto, ką daryti toliau, kaimo mokykloje mokosi 49 vaikai. Praeitais mokslo metais, kai savivaldybė panūdo reorganizuoti mokyklą dėl esą nepakankamo mokinių skaičiaus, ją lankė 40 mokinių.
Moksleivių daugėjimas bei tai, kad bent jau šiais mokslo metais nebebus draskoma mokykla, teikia optimizmo. Tačiau bendruomenė, pradedant pirmokėliais, jų tėvais ir baigiant parapijos klebonu, nežada atsipalaiduoti. Ji ir toliau atkakliai, bendromis jėgomis priešinsis valstybei, užsimojusiai „sutvarkyti“ šalies mokyklų tinklą, bei savivaldybei, besivadovaujančiai kai kurių asmenų neaiškiais politiniais ar komerciniais tikslais, siekiančiai sunaikinti kaimo kultūros ir švietimo židinius.
Tiesa, švietimo ir mokslo ministras kol kas suokia gražiai. Atvykęs į Zarasus „nuimti įtampos“ kartu su meru ir bendruomenės nariais gurkšnoja kavutę, kalbasi, nors nieko konkretaus toks susitikimas ir nežada.
O Prezidento, kuriam bet kuria proga spaudos tarnyba į lūpas deda žodžius apie pagarbą šeimai, mokyklai, mokytojui ir taip toliau, galva, matyt, šiuo metu užimta tik Gruzijos reikalais. Atvykęs į Zarasus, Lietuvos kultūros sostinę, jis nesusitiko su Baibių bendruomene, nors buvo kviestas. Tiesa, kviestas per patarėjus, kurie pareiškė, jog Prezidento atvykimas į minėtą kaimą kažkodėl supriešintų žmones (!).
Šalies vadovo dviveidiškumas jau nestebina. Štai kad ir pasibaigus zarasiškių bado akcijai jis atvyko į kaimyninį Utenos rajoną ir liaupsino neva sėkmingai vykstančią mokyklų reorganizaciją. O kad už kelių dešimčių kilometrų dėl tos pačios reorganizacijos vos prieš keletą dienų badavo žmonės, Prezidentui nė motais.
Ir iš kur vis dar randasi žmonių, jį laikančiu moraliniu autoritetu...
Tada savęs, pabendravusi su Baibių bendruomenės atstovais, klausiau – ką dar galima padaryti? Susideginti prie savivaldybės?!
Ne, jie nesidegino. Jie pademonstravo, kad stipri bendruomenė gali atsispirti politikų savivalei, jų „neginčijamų“ sprendimų absurdiškumui. Savivaldybės desantas atakavo kaimo žmones visą vasarą, dienomis ir vakarais. Tikino, kad mokykla tikrai bus uždaryta ir joks užsispyrimas čia nepadės. Padėjo. Net tris kartus valdininkams pakeitus mokyklos direktorių, nė vienas jų (su didžiuliu bendruomenės palaikymu) nepasirašė mokyklos reorganizavimo sąlygų paketo.
Kol politikai pasimetę svarsto, ką daryti toliau, kaimo mokykloje mokosi 49 vaikai. Praeitais mokslo metais, kai savivaldybė panūdo reorganizuoti mokyklą dėl esą nepakankamo mokinių skaičiaus, ją lankė 40 mokinių.
Moksleivių daugėjimas bei tai, kad bent jau šiais mokslo metais nebebus draskoma mokykla, teikia optimizmo. Tačiau bendruomenė, pradedant pirmokėliais, jų tėvais ir baigiant parapijos klebonu, nežada atsipalaiduoti. Ji ir toliau atkakliai, bendromis jėgomis priešinsis valstybei, užsimojusiai „sutvarkyti“ šalies mokyklų tinklą, bei savivaldybei, besivadovaujančiai kai kurių asmenų neaiškiais politiniais ar komerciniais tikslais, siekiančiai sunaikinti kaimo kultūros ir švietimo židinius.
Tiesa, švietimo ir mokslo ministras kol kas suokia gražiai. Atvykęs į Zarasus „nuimti įtampos“ kartu su meru ir bendruomenės nariais gurkšnoja kavutę, kalbasi, nors nieko konkretaus toks susitikimas ir nežada.
O Prezidento, kuriam bet kuria proga spaudos tarnyba į lūpas deda žodžius apie pagarbą šeimai, mokyklai, mokytojui ir taip toliau, galva, matyt, šiuo metu užimta tik Gruzijos reikalais. Atvykęs į Zarasus, Lietuvos kultūros sostinę, jis nesusitiko su Baibių bendruomene, nors buvo kviestas. Tiesa, kviestas per patarėjus, kurie pareiškė, jog Prezidento atvykimas į minėtą kaimą kažkodėl supriešintų žmones (!).
Šalies vadovo dviveidiškumas jau nestebina. Štai kad ir pasibaigus zarasiškių bado akcijai jis atvyko į kaimyninį Utenos rajoną ir liaupsino neva sėkmingai vykstančią mokyklų reorganizaciją. O kad už kelių dešimčių kilometrų dėl tos pačios reorganizacijos vos prieš keletą dienų badavo žmonės, Prezidentui nė motais.
Ir iš kur vis dar randasi žmonių, jį laikančiu moraliniu autoritetu...
Uršulė BĖDULIENĖ
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą