Buvęs pareigūnų profsąjungų lyderis Vytautas Bakas savo
bloge rašė, kad jis netiki „dauguma tų darbo žmonių gynėjų, kurie šiandien buvo
pirmosiose eitynių gretose pasidabinę raudonais šalikais”. Jo esą neįtikino ir plakatai
„Kubilius išvarė, mes sugrąžinsim“, o jis pats tuo tarpu šią dieną keliąs „taurę
už tuos, kurie šiandien nedirba“.
O štai Samdomų darbuotojų profesinė sąjunga (SAMPRO) net
nesistengė „patikėti“ ar „įtikėti“ eitynių organizatorių ketinimais. Šiai organizacijai
užteko išminties ir drąsos savaip paminėti šią dieną, o ne atmesti idėją vien todėl, kad ne tie, ne taip ir ne tą
daro. SAMPRO atstovai su kitais keliais kairiaisiais aktyvistais priminė socdemams
jų pažadą įvesti progresinius mokesčius, kurių naujosios mokesčių reformos gairėse nėra nė kvapo.
Taigi vieni jaukiai prisiglaudė prie jau suorganizuoto „šventinio“
renginio, nors švęsti profsąjungoms iš tiesų nėra ką. Iki šiol naudojamės
daugiau nei prieš šimtmetį pradėtos ir vystytos kruvinos darbininkų kovos vaisiais: 8 val. darbo diena,
teisę į laisvadienius ir atostogas bei pan. Maža to, labai panašu, kad visa tai
laipsniškai prarandame, nes laisva rinka tapusi laukine visiškai nesiskaito su organizuotais
darbuotojais. Profsąjungų galia vakarų pasaulyje silpsta, o potarybinėse šalyse
ji taip ir nepradėjo realiai augti.
Tuo tarpu kiti (visa laimė, kad jų buvo, nors ir negausiai)
vis dėlto nepamiršo kovingos retorikos. Algirdo Paleckio „Fronto“ surengtas
mitingas Vilniuje ir Kęstučio Juknio vadovaujamos profesinės sąjungos „Sandrauga“
konferencija Kaune pabrėžė būtinybę darbuotojams kovoti už geresnes darbo ir gyvenimo sąlygas. Kad to reikia paminėjo ir prof. Andrius
Bielskis savo komentare „Kodėl būtina švęsti Gegužės 1-ąją". Juk koks iškalbingas
jo paminėtas faktas:
„Darbo našumas per pastaruosius penkiasdešimt metų išaugo daugiau
nei šešis kartus, tuo tarpu realūs atlyginimai sumažėjo nuo beveik 16 JAV
dolerių 1973 iki kiek daugiau nei 14 dolerių 2000 metais. Lietuvoje apie
išaugusius nelygybės ir socialinio neteisingumo mastus byloja gerai žinomas
faktas, jog 2000-2003 metais pelno augimo tempai viršijo 500 procentų, tuo
tarpu atlyginimai augo tik 9 procentus“.
Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą