2014 m. sausio 21 d., antradienis

ISTORINĖ SAUSIO 16-JI: GUMINĖMIS KULKOMIS PRIEŠ PROFSĄJUNGAS

Sukako penkeri metai, kai Lietuvos valdžia pirmą kartą panaudojo gumines kulkas savo piliečių atžvilgiu. Trijų profesinių sąjungų centrų surengta masinė protesto akcija, virto nedidelėmis riaušėmis (buvo išdaužta pora Seimo langų), o išsigandusi tuometinė Kubiliaus vyriausybė prieš riaušininkus panaudojo ašarines dujas ir šaudė į juos guminėmis kulkomis. Buvo sunkiai sužalotų.

2009 metai, ko gero, buvo aukščiausia profsąjungų ir su jomis ėjusių kitų visuomenės grupių PROTESTUOJANČIO aktyvumo viršūnė. Kaip tik 2009 metais profsąjungos buvo vertinamos iki šiol palankiausiu apklausų reitingu: palankiai 51 proc.- nepalankiai 30 proc.. Toliau - stagnacija.

Kubiliui reikia segti medalį (ką ir daro Grybauskaitė) už taktiką profsąjungų ir runkelių atžvilgiu: iš pradžių - guminės kulkos, paskui - Nacionalinis susitarimas krizės "vadovėlinio" suvaldymo fone. Realybėje - ciniškas problemų sprendimas runkelių klasės, jaunų šeimų, pensininkų sąskaita.

Profesinės sąjungos, ryškiausia visuomenės akyse jų figūra - Černiauskas, po 2009 m. sausio 16 d. subliūško. Gavę ašarinių dujų ir - landsberginėje Lietuvoje pirmąsyk - guminių kulkų profsąjungų lyderiai rimtai išsigando. Černiauskas skubiai paskelbė (kartu su Jašinskiene ir Puskepaliu) atsiribojimo pareiškimą. Buvo iškviesti į teismą - nuo bausmių "išsivyniojo".

Bet baimės grūdas linkęs prigyti ir vešėti. Vėlesnės akcijos Černiausko ir jo bendražygių atidėliojamos, simuliuojamos. Nors pačioje LPSK taryboje kilo idėja ir buvo patvirtinta surengti akciją eilinę sausio 13 d., paskui išsigąsta - ji sutapo su įvykių prie TV bokšto DEŠIMTMEČiu (tarsi profsąjungų akcija būtų buvusi su juo disonuojantis karnavalas!). Paskui sutrukdė žymaus poeto laidotuvės, negauti leidimai pan. Galų gale pasukta lengvesniu keliu - pražygiuoti paskui valdančiuosius (ar būsimus valdančiuosius) socialdemokratus, jų eisenos uodegoje.

Kai dėl Sausio 16 minėjimo (berods, ketvirtųjų metinių proga būta sumanymo minėti), penkmetį profsąjungos pratylėjo. Gruodžio 5 d. surengtas varganas profsąjungų lyderių, pensininkų ir keleto entuziastų grupių iš rajonų mitingas (neva "tūkstantinė minia", anot J.Matuizienės leidžiamo laikraščio) iš tikrųjų buvo tik graudi 2009 m. sausio 16 d. karikatūra.

Baimė ir - deja, jau susiformavusios vartotojų visuomenės - Maximų lankytojų - konformizmas vis labiau įsigali. Kad ir koks VIS DAR šaunus atrodytų Černiauskas, šios inercijos įveikti šiandien jis jau negali, net jeigu ir norėtų. Protingieji centrai, šakos rašo ir vykdo projektus. Vietoj sausio 16 mūšių (klasių kovos) - "socialinis dialogas" su kavute, nemokamais pietumis bei nakvyne Trakuose ar Dubingiuose.

Nesusimąstant, KAS šiuos žaidimus finansuoja. Ir KAM tas "socialinis dialogas" naudingesnis - darbo žmogui ar kapitalui.

Juozas Steponas