Į duris jau beldžiasi 2008 – ieji, o kažkur tarp sienų krebžda žiurkė, vis dar negalinti patikėti, kad tuoj tuoj reikės išlysti į dienos šviesą ir iš nusipenėjusios, viršsvorio priaugusios kiaulės perimti Naujųjų 2008 – tųjų metų vairą...
Šiemet labai nudžiugs tie, kurie laikosi naujų, aukštaičių – dzūkų su žemaitiškais prieskoniais ir suvalkietiškais akcentais, tradicijų, pagal kurias laimę neša namuose laikomas gyvūnas, kuris simbolizuoja tuos metus.. Taigi, tie, kurie 2007 – aisiais namuose laikė kiaulę, gali lengviau atsikvėpti, išsimėžti visą mėšlą ir pagaliau pravėdinti kambarius... Į namus tuoj įžengs žiurkė, turinti neblogą uoslę, beprotiškai mėgstanti sūrį ir mokanti taupyti bei kaupti atsargas...
Kadangi iki dar kitų – jaučio metų, kai reikės į savo dviejų ar trijų kambarių butą atsiboginti jautį ir laikyti visus metus, dar pakankamai toli, paanalizuosime, ką gi Geltonoji (Oranžinė) žemės žiurkė žada kiekvienam iš mūsų...
AVINAS. – Mes - brolis ir sesė, mes – brolis ir sesė, - mekens Avinas demonstratyviai plaikstydamasis gelsvos vilnos garbanomis ir įnirtingai į artimus gimines piršdamasis Geltonajai žiurkei, kuri pakreipusi savo mažą galvutę keistai nusišypsos ir pasakys:
- Mes panašūs, nes pradedame naują laiko ciklą. Tu – 12-kos zodiako ženklų, o aš – naują 12-kos metų gyvūną ratą.. Bet Avinams šie metai bus pilni netikėtų susitikimų, pažinčių ir flirto...
JAUTIS. Kaip ir kasmet, nepakeldamas galvos, savo vagą ars Jautis, visiškai abejingai žvelgdamas į bėgančius metus, artėjančią žiurkę ar tolstančią kiaulę.. Juk, jei sąžiningai dirbsi, tai ir turėsi, - mintyse sau pasakys tiesmukiškasis Jautis ir kibs į eilinę juodą vagą....
DVYNIAI. Perbėgdama Dvyniams skersai kelio, šiokios tokios sumaišties į nusistovėjusį jų pasaulį įneš Geltonoji žiurkė, smailia savo uodega perbraukusi per kairiąją – jausmingąją ir dešiniąją – realiąją Dvynių pusę, taip paversdama ateinančius metus kovos ringu tarp jausmų ir realybės..
VĖŽYS. Kaip ir dera nepataisomam romantikui, Vėžį aplankys sentimentalūs, romantiški jausmai, linkę peraugti į didelę meilę, jei tik Geltonoji žiurkė sugebės nepaversti viso didingumo mažais, smulkiais trupinėliais... Kaip ir dera romantikui, Vėžys bus linkęs tikėtis, kad žiurkė meilės trupinių pasiieškos kažkur kitur, prisišliejusi ne prie tokio romantiško zodiako ženklo....
LIŪTAS. – Per smulkus grobis, - pamatęs atskubančią žiurkę, pagalvos Liūtas, tingiu žvilgsniu apžvelgdamas kelių hektarų teritoriją, ieškodamas kažko nepaprasto ir svaraus, net nenutuokdamas, kad netikėti ir lemtingi įvykiai laukia už artimiausios kalvos, priešais drėgną ir šiltą žvėrių karaliaus nosį...
MERGELĖ. Geltonosios žiurkės metais ypatingai seksis Mergelėms, kurios sužibės nerealia išmone, taupumu ir nepriekaištingu žavesiu, kuris it magnetas trauks priešingos lyties atstovus ir atstoves, dovanodamas nepakartojamas meilės minutes... Deja, tik minutes...
SVARSTYKLĖS. Svarstyklės – vienas mėgstamiausių žiurkės prietaisų, kadangi ji mėgsta skrupulingai viską sverti, pasverti, matuoti, pamatuoti... Tad 2008 –aisiais Svarstyklės nepritrūks energijos, jėgų ir apsukrumo...
SKORPIONAS. Kaip žinia aistringiausias iš visų zodiako ženklų Skorpionas – niekada pirmas neprabils apie meilę. Dėl jo Geltonoji žiurkė taps Oranžine, kad tik Skorpiono pasaulis nusidažytų ryškia oranžine spalva ir jis pagaliau išdrįstų prabilti apie savo jausmus ir išgyvenimus... Kam tai bus skirta? Tai sužinosime 2008 – aisiais....
ŠAULYS. Pats metas Šauliui pasiraitoti rankoves, užsitaisyti visas įmanomas šaudymo priemones ir išeiti į metų medžioklę, kuri šiemet, kaip niekad bus dosni, kadangi tai, ką Šaulys sumedžios - jam ir jo šeimai užteks mažiausiai 12- kai metų. Tai galėtų būti – nemenkas nekilnojamas turtas, naujas automobilis, sėkmingo verslo pradžia bei nauja meilė, kuri tęsis ne vienerius metus...
OŽIARAGIS. – Esi vertas daug daugiau, - į ausį nepaliaujamai kuždės Geltonoji žiurkė, siūlydama Ožiaragiui keisti darbą ir pareigas... Jei Ožiaragis jos paklausys, tai pats turės susirasti tikrai daug žadantį darbą ir viliojantį atlygį, jei nuspręs nieko nekeisti – tai liks dirbti toje pačioje vietoje, kas irgi dar nėra pats blogiausias variantas... Beje, jausmų srityje lauks dideli netikėtumai...
VANDENIS. Šie metai Vandeniui bus kupini stebuklų ir svajonių. Pinigai kris tarsi iš oro, tereiks ištiesti ranką ir juos sugauti, ypatingai seksis tiems, kurie mokosi, 10- tukai augs kaip ant mielių. Dirbantys Vandeniai sulauks palankių įvertinimų, naujų pareigų ir premijos... Ak, kad tas 2008- tųjų sapnas niekada nesibaigtų....
ŽUVYS. Geltonoji žiurkė Žuvis apipils gana žemiškais dalykais – raudonas rūšinis vynas, jūros gėrybės ir nepakartojamas kietasis sūris vakarienei žvakių šviesoje, skambant klasikinei muzikai.. Ir taip kiekvieną dieną visus 2008 - tuosius... Na, argi gali pabosti subtili ir žemiška romantika?
Su pagarba, Jurga Jurgaitytė MOLMER
2007 m. gruodžio 26 d., trečiadienis
2007 m. gruodžio 4 d., antradienis
PRISIMINIMŲ PYRAGAS
Važiuoju į tėviškę... Pakelės nusėtos prisiminimais. Mielais širdžiai, keliančiais ilgesį, kai kurie - net verčiančiais parausti. Atrodo, kad tai buvo seniai ir ten buvau ne aš. Tiksliau - gal kita aš. Nepažįstanti pasaulio (o ar pažįstu j į dabar?), naivi, droviai atlapaširdė ir... tokia kvailelė. Šypseną jau dabar kelia net ir patys dramatiškiausi epizodai, kurie tuomet panėšėjo į pasaulio pabaigą.
Kaip keistai žmogus transformuojasi: rodos kažkas ima ir vis nupjauna pyrago sluoksnį, o po juo – kitokia kokybė. Rodos ir šitas skanus, bet po juo esantis vis pasirodo skanesnis. Niekada nenorėčiau grįžti nė žingsnio atgal. Ir bijau sustoti, kai jau kitas pyrago sluoksnis pasirodys tokio pat skonio, kaip ankstesnysis.
Mergaitė.RAUDONAIS.BATELIAIS
Kaip keistai žmogus transformuojasi: rodos kažkas ima ir vis nupjauna pyrago sluoksnį, o po juo – kitokia kokybė. Rodos ir šitas skanus, bet po juo esantis vis pasirodo skanesnis. Niekada nenorėčiau grįžti nė žingsnio atgal. Ir bijau sustoti, kai jau kitas pyrago sluoksnis pasirodys tokio pat skonio, kaip ankstesnysis.
Mergaitė.RAUDONAIS.BATELIAIS
2007 m. spalio 9 d., antradienis
SKĘSTANČIŲJŲ GELBĖJIMAS – PAČIŲ SKĘSTANČIŲJŲ REIKALAS
Reformų vajus Lietuvoje, atrodo, tampa politine mada. Nesėkmės įgyvendinant anksčiau sumąstytas reformas reformatorių entuziazmo neatšaldo. Dar tebelūžinėja ir moksleivių, ir mokytojų dantys dėl sunkiai įkandamų ir dar sunkiau kramtomų viduriniojo mokslo reformos pusžalių vaisių, o jau visu smagumu atrieda aukštojo mokslo reformos buldozeris. Kyla klausimas: kur gimsta tie lietuviškųjų reformų vajai? Ar pirma jie įsisuka ministerijų krėslus nutūpusių biurokratų, mėginančių kažkaip pateisinti savo pareigybes, galvose, o po to ieškoma „palaikymo grupių“ tarp politikų, ar pirma politikai sumąsto „kažką tokio“, paskui ieško dirvos savo fantazijai išsiskleisti, konkrečių detalių formavimą ir išdėstymą permesdami valdininkams-biurokratams?
Kol mes tik svajojom apie demokratiją, demokratines reformas įsivaizdavom kiek kitaip: neva jos bręsta nacionalinį produktą (mėsą, duoną, mašinas, pėdkelnes, mokslą, meną...) gaminančiųjų ar kuriančiųjų galvose, kurios suformuluoja reformų poreikius, tikslus bei numato jų vaisius, o jau po to reformų įdiegimo į lietuvišką dirvą, finansavimo etapų ir kitų biurokratinių niuansų imasi biurokratai.
O sancta simplicitas! O šventasis naivume!
Kol kas matome, jog reformų idėjos gimsta kažkur toli, valdžios piramidės politinėse-biurokratinėse viršūnėse, ir iš ten su Sizifo akmens sunkumu jos užgula „apačias“ – tuos piliečius, kurie turi dirbti ir gyventi „reformuotai“.
Aplink planuojamą aukštojo mokslo reformą iki šiol – daugiau gandų ir ažiotažo nei dalykiškų diskusijų, aptarimo, suinteresuotų reformos „objektų“ ir „subjektų“ tarpusavio konsultacijų. Reformos projektas, užgimęs aukštai susodintose galvose, „apačių“ nedžiugina.
Būsimieji studentai netiki, jog už savo pinigus jie gaus tikrai naują produktą – kokybiškas žinias, leisiančias konkuruoti tarptautinėje darbo rinkoje. Dėstytojai gi nemato to konkretaus materialinio ir teisinio pagrindo, ant kurio turėtų būti statomas reformuoto, kokybiško mokslo rūmas. Bet į jų klausimus ar abejones kol kas dėmesio nekreipiama ir tai gimdo visuomenės apatiją, nenorą veltis į „tuščias“ diskusijas.
Tačiau profsąjungos, tas „priešakinis darbo liaudies būrys“, negali sau leisti ilsėtis apatijoje, nes tai reikštų jų nereikalingumą. Todėl jos mažiausiai jaudinasi dėl einamojo momento politinių madų ir reformų projektais domisi dėl to, jog patirtis liudija: kokia politinė grupuotė besėdėtų valdžios kėdėse, politikų ambicijos, įkūnijamos įvairiausiose reformose – tik naujas galvos skausmas „darbo liaudžiai“.
Jūratė LAUČIŪTĖ
Kol mes tik svajojom apie demokratiją, demokratines reformas įsivaizdavom kiek kitaip: neva jos bręsta nacionalinį produktą (mėsą, duoną, mašinas, pėdkelnes, mokslą, meną...) gaminančiųjų ar kuriančiųjų galvose, kurios suformuluoja reformų poreikius, tikslus bei numato jų vaisius, o jau po to reformų įdiegimo į lietuvišką dirvą, finansavimo etapų ir kitų biurokratinių niuansų imasi biurokratai.
O sancta simplicitas! O šventasis naivume!
Kol kas matome, jog reformų idėjos gimsta kažkur toli, valdžios piramidės politinėse-biurokratinėse viršūnėse, ir iš ten su Sizifo akmens sunkumu jos užgula „apačias“ – tuos piliečius, kurie turi dirbti ir gyventi „reformuotai“.
Aplink planuojamą aukštojo mokslo reformą iki šiol – daugiau gandų ir ažiotažo nei dalykiškų diskusijų, aptarimo, suinteresuotų reformos „objektų“ ir „subjektų“ tarpusavio konsultacijų. Reformos projektas, užgimęs aukštai susodintose galvose, „apačių“ nedžiugina.
Būsimieji studentai netiki, jog už savo pinigus jie gaus tikrai naują produktą – kokybiškas žinias, leisiančias konkuruoti tarptautinėje darbo rinkoje. Dėstytojai gi nemato to konkretaus materialinio ir teisinio pagrindo, ant kurio turėtų būti statomas reformuoto, kokybiško mokslo rūmas. Bet į jų klausimus ar abejones kol kas dėmesio nekreipiama ir tai gimdo visuomenės apatiją, nenorą veltis į „tuščias“ diskusijas.
Tačiau profsąjungos, tas „priešakinis darbo liaudies būrys“, negali sau leisti ilsėtis apatijoje, nes tai reikštų jų nereikalingumą. Todėl jos mažiausiai jaudinasi dėl einamojo momento politinių madų ir reformų projektais domisi dėl to, jog patirtis liudija: kokia politinė grupuotė besėdėtų valdžios kėdėse, politikų ambicijos, įkūnijamos įvairiausiose reformose – tik naujas galvos skausmas „darbo liaudžiai“.
Jūratė LAUČIŪTĖ
2007 m. spalio 2 d., antradienis
SUVAŽINĖTA, SUŠAUDYTA IR SUPJAUSTYTA LIETUVA
Nusikaltėliai lietuviai šiurpiną ne vieną Europos ir ne tik Europos šalį. Statistika tokia kraupi, kad pagal nusikaltusių mūsų tautiečių skaičių atrodo, jog šalis Lietuva yra mažiausiai Vokietijos dydžio. O toj pačioj Vokietijoj iš visų kalėjimuose esančių užsieniečių lietuviai užima antrąja vietą. Po turkų.
Šiurpsta užsieniečiai ir atvažiavę į Lietuvą. Štai Norvegijos nacionalinė televizija ir laikraščiai Kauną vadina vagių lizdu, mafijos sostine. Atrodo, kad tą paneigti skuba „Kauno diena“, lyg ir tarp kitko teigdama, jog Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Vilniuje per tą patį laikotarpį nusikaltimų užregistruotą 2,5 karto daugiau.
Eiliniai, neturintys garbės vadintis mafijos atstovais ar šiaip nusikaltėliais, „pasižymi“ keliuose. Štai skaitau, jog savaitgalį autostradoj dviratininką pervažiavo automobilis, paskui – dar keli ir dar keli. Kai kurie jų net nesustojo...
Visa paskutinio savaitgalio kelių statistika: per tris dienas avarijose Lietuvoje žuvo 11 žmonių, dar 119 buvo sužeista.
Kol gatvėse siaučiantys kamikadzės žudo ir luošina nekaltus žmones, Seimo nariai pro langus žvilgčioja į sumaitotų automobilių krūvelę, kuri neva turėtų „paprotinti“ tautiečius. Lygiai taip, kaip, atseit, paprotina ir šokiruojančios TV reklamos.
Jeigu jau įvardijom, kad tai karas keliuose, tai gal reikėtų ir priemonių imtis kaip kare, kol dar mūsų šalies neišbraukė iš visų kelionių katalogų.
Dar kelios savaitgalio „pagimdytos“ antraštės: Sekmadienį Lietuvoje konfliktai spręsti šūviais; Vilniuje naktį nudurtas vyriškis; Panevėžyje iš šratinio ginklo apšaudyti jaunuoliai; Ukmergėje nušautas policijai žinomas vyriškis; Klaipėdoje peiliu sužaloti du vyrai.
O kažkada piktinomės, kai vienas amerikiečių rašytojas savo romane Lietuva pavaizdavo laukiniu kraštu, kuriame žmonės vieni į kitus šaudo iš važiuojančių automobilių...
Mergaitė.RAUDONAIS.BATELIAIS
Šiurpsta užsieniečiai ir atvažiavę į Lietuvą. Štai Norvegijos nacionalinė televizija ir laikraščiai Kauną vadina vagių lizdu, mafijos sostine. Atrodo, kad tą paneigti skuba „Kauno diena“, lyg ir tarp kitko teigdama, jog Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Vilniuje per tą patį laikotarpį nusikaltimų užregistruotą 2,5 karto daugiau.
Eiliniai, neturintys garbės vadintis mafijos atstovais ar šiaip nusikaltėliais, „pasižymi“ keliuose. Štai skaitau, jog savaitgalį autostradoj dviratininką pervažiavo automobilis, paskui – dar keli ir dar keli. Kai kurie jų net nesustojo...
Visa paskutinio savaitgalio kelių statistika: per tris dienas avarijose Lietuvoje žuvo 11 žmonių, dar 119 buvo sužeista.
Kol gatvėse siaučiantys kamikadzės žudo ir luošina nekaltus žmones, Seimo nariai pro langus žvilgčioja į sumaitotų automobilių krūvelę, kuri neva turėtų „paprotinti“ tautiečius. Lygiai taip, kaip, atseit, paprotina ir šokiruojančios TV reklamos.
Jeigu jau įvardijom, kad tai karas keliuose, tai gal reikėtų ir priemonių imtis kaip kare, kol dar mūsų šalies neišbraukė iš visų kelionių katalogų.
Dar kelios savaitgalio „pagimdytos“ antraštės: Sekmadienį Lietuvoje konfliktai spręsti šūviais; Vilniuje naktį nudurtas vyriškis; Panevėžyje iš šratinio ginklo apšaudyti jaunuoliai; Ukmergėje nušautas policijai žinomas vyriškis; Klaipėdoje peiliu sužaloti du vyrai.
O kažkada piktinomės, kai vienas amerikiečių rašytojas savo romane Lietuva pavaizdavo laukiniu kraštu, kuriame žmonės vieni į kitus šaudo iš važiuojančių automobilių...
Mergaitė.RAUDONAIS.BATELIAIS
2007 m. rugsėjo 20 d., ketvirtadienis
METAS
„Įvaizdis. Reikia gero!“ skalambija reklaminės užsklandos žinomiausiuose elektroniniuose naujienų vartuose, pristatydamos seminarą su garsiais ir autoritetingais pranešėjais.
Sutikite, kad toks seminaras „mirtinai“ reikalingas profsąjungų įvaizdžio specialistams. Posėdžiuose čiauškėdami, kad reikia stiprinti pozicijas visuomenėje ir gerinti įvaizdį pasitelkus viešųjų ryšių agentūras, profsąjungininkų gvardija pati „naikina“ tuos menkus visuomenės pasitikėjimo procentus.
Ar dar surasime jėgų reitingų svarstykles persverti profsąjungoms naudingesne linkme? Gal metas kilti į kovą prieš stagnaciją profsąjungose!?
Jonas ŪLIUKAS
Sutikite, kad toks seminaras „mirtinai“ reikalingas profsąjungų įvaizdžio specialistams. Posėdžiuose čiauškėdami, kad reikia stiprinti pozicijas visuomenėje ir gerinti įvaizdį pasitelkus viešųjų ryšių agentūras, profsąjungininkų gvardija pati „naikina“ tuos menkus visuomenės pasitikėjimo procentus.
Ar dar surasime jėgų reitingų svarstykles persverti profsąjungoms naudingesne linkme? Gal metas kilti į kovą prieš stagnaciją profsąjungose!?
Jonas ŪLIUKAS
2007 m. rugsėjo 18 d., antradienis
EVOLIUCIJA
Net neįtikėtina, kokie skirtingi žmonės gali būti net ir dirbdami tą patį darbą arba vienijami vienos idėjos. Skirtingi interesai, skirtingi požiūriai, net kalba jie skirtingom kalbom ir barasi vienu metu dėl skirtingų dalykų.
Kuo toliau, tuo vis sunkiau suprantame vieni kitus, įsijaučiame į kitų padėtį, susikuriame kažkokias savo tiesas, pagaliau jomis įtikime ir aršiai už jas kovojame. Kovojame taip aršiai, kad atsitokėję su siaubu pamatome aplink griuvėsius... Blogiausia, jog per vėlai suvokiame ir tos kovos absurdiškumą.
Kartais galvoju, kad žmonėse yra užkoduotas žmonijos naikinimo mechanizmas, kuris pasireiškia labai įvairiai, pastaruoju metu labai dažnai ir padėtis, sakyčiau, gana beviltiška. Jeigu ne ginkluotas karas (kurio irgi yra pakankamai pasaulyje), tai ideologinis karas, ambicijų karas, karas vardan kažkokios tiesos (kas tas yr?), karas šiaip, iš principo...
O gal viskas daug paprasčiau – visi karai kyla tik dėl pinigų ir kapitalo? Net jeigu ir taip, man visai nepalengvėjo...
Gal išties žmonėms reikalingi masiški bendri sukrėtimai, kad išsijungtų tas žmonijos naikinimo mechanizmas?
Mergaitė.RAUDONAIS.BATELIAIS
Kuo toliau, tuo vis sunkiau suprantame vieni kitus, įsijaučiame į kitų padėtį, susikuriame kažkokias savo tiesas, pagaliau jomis įtikime ir aršiai už jas kovojame. Kovojame taip aršiai, kad atsitokėję su siaubu pamatome aplink griuvėsius... Blogiausia, jog per vėlai suvokiame ir tos kovos absurdiškumą.
Kartais galvoju, kad žmonėse yra užkoduotas žmonijos naikinimo mechanizmas, kuris pasireiškia labai įvairiai, pastaruoju metu labai dažnai ir padėtis, sakyčiau, gana beviltiška. Jeigu ne ginkluotas karas (kurio irgi yra pakankamai pasaulyje), tai ideologinis karas, ambicijų karas, karas vardan kažkokios tiesos (kas tas yr?), karas šiaip, iš principo...
O gal viskas daug paprasčiau – visi karai kyla tik dėl pinigų ir kapitalo? Net jeigu ir taip, man visai nepalengvėjo...
Gal išties žmonėms reikalingi masiški bendri sukrėtimai, kad išsijungtų tas žmonijos naikinimo mechanizmas?
Mergaitė.RAUDONAIS.BATELIAIS
2007 m. rugsėjo 14 d., penktadienis
AR ILGAI LANKSTYSIMĖS KAPITALUI
Dabar labai madinga ką nors pasmerkti: Ispanijos režimą, „praliejusį lietuvių krepšinio aistruolių kraują“ („Ūkininko patarėjas“, rugsėjo 13 d.) ir kad Sėklą leido pasodinti į cypę, Rusijos režimą, kad imituoja demokratiją, Baltarusijos režimą, kad demokratijos net neimituoja, t.t., ir pan. O man tokiam fone noris pasmerkti kapitalizmą. Kapitalo viešpatavimas jau peržengė visas ribas. Žinoma, gražu, blizga, didesnės galimybės. Bet kam? Tiems, kas turi ir gali. Bet ir tai neilgai, nes išorinis blizgesys, deja, devalvuoja tikrąsias vertybes. Ir ne todėl, kad tai dėsnis, o todėl, kad mums taip patogiau.
Absoliutus kapitalo kultas baigia sunaikinti paskutinius padorumo, pagarbos, mandagumo likučius. Nei mokyklos, nei tėvai nepajėgūs auklėti vaikų, nes šie, naudodamiesi kapitalo iškovota laisve daryti ką nori bei, prie viso to, puikiai išmanydami savo teises, auga draskydami akis visiems aplinkui ir vieni kitiems. Atrodo, ginklai jiems dar neprieinami, bet ar ilgam?
Tiesa, yra ir kitų būdų naikinti vieni kitiems – pavyzdžiui, karas keliuose. Nuo kalbų apie tai jau koktu, juk reikia pagaliu kažką daryti! Griežtai, drastiškai ir nekreipiant dėmesio į komentarus. Bet ne, čia plačia krūtine išnyra kapitalas ir prabyla apie mažėsiančius pelnus. Be abejo, mielasis, visa kita nesvarbu, žemai tau lenkiamės...
Lenkiamės visur ir nuolat. Didybe žaižaruojantiems monstrams miesto centre, kiekvienai besišypsančiai reklamai, didžiulėms blizgančioms mašinoms, vairuojamoms aplinkoje nesiorientuojantiems padarams... Beje, reklamomis nenukabinėtos liko bene tik bažnyčios. Neseniai atsirado dar viena reklamų rūšis – automobilio gatvėmis tąsomas stendas. Įsivaizduoju, kaip trūksta papildomų transporto priemonių mieste ypač per kamščius! Ir kas sakė, kad paklausa formuoja pasiūlą? Pasiūla pati taip braunasi į tavo gyvenimą, kad jau nebežinai, kokių poreikių pats turi. Kodėl kapitalui atrodo, kad jis esąs pajėgus nuspręsti, ko žmonėms reikia?
Nežinau, kiek dar tylės skurdas. Tik žinau, kad alkanas, pažemintas ir piktas žmogus yra penkis kartus stipresnis (adrenalinas). Nepadės nei aukštos sienos, nei apsauginiai.
Mergaite.RAUDONAIS.BATELIAIS
Absoliutus kapitalo kultas baigia sunaikinti paskutinius padorumo, pagarbos, mandagumo likučius. Nei mokyklos, nei tėvai nepajėgūs auklėti vaikų, nes šie, naudodamiesi kapitalo iškovota laisve daryti ką nori bei, prie viso to, puikiai išmanydami savo teises, auga draskydami akis visiems aplinkui ir vieni kitiems. Atrodo, ginklai jiems dar neprieinami, bet ar ilgam?
Tiesa, yra ir kitų būdų naikinti vieni kitiems – pavyzdžiui, karas keliuose. Nuo kalbų apie tai jau koktu, juk reikia pagaliu kažką daryti! Griežtai, drastiškai ir nekreipiant dėmesio į komentarus. Bet ne, čia plačia krūtine išnyra kapitalas ir prabyla apie mažėsiančius pelnus. Be abejo, mielasis, visa kita nesvarbu, žemai tau lenkiamės...
Lenkiamės visur ir nuolat. Didybe žaižaruojantiems monstrams miesto centre, kiekvienai besišypsančiai reklamai, didžiulėms blizgančioms mašinoms, vairuojamoms aplinkoje nesiorientuojantiems padarams... Beje, reklamomis nenukabinėtos liko bene tik bažnyčios. Neseniai atsirado dar viena reklamų rūšis – automobilio gatvėmis tąsomas stendas. Įsivaizduoju, kaip trūksta papildomų transporto priemonių mieste ypač per kamščius! Ir kas sakė, kad paklausa formuoja pasiūlą? Pasiūla pati taip braunasi į tavo gyvenimą, kad jau nebežinai, kokių poreikių pats turi. Kodėl kapitalui atrodo, kad jis esąs pajėgus nuspręsti, ko žmonėms reikia?
Nežinau, kiek dar tylės skurdas. Tik žinau, kad alkanas, pažemintas ir piktas žmogus yra penkis kartus stipresnis (adrenalinas). Nepadės nei aukštos sienos, nei apsauginiai.
Mergaite.RAUDONAIS.BATELIAIS
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)