2007 m. gruodžio 4 d., antradienis

PRISIMINIMŲ PYRAGAS

Važiuoju į tėviškę... Pakelės nusėtos prisiminimais. Mielais širdžiai, keliančiais ilgesį, kai kurie - net verčiančiais parausti. Atrodo, kad tai buvo seniai ir ten buvau ne aš. Tiksliau - gal kita aš. Nepažįstanti pasaulio (o ar pažįstu j į dabar?), naivi, droviai atlapaširdė ir... tokia kvailelė. Šypseną jau dabar kelia net ir patys dramatiškiausi epizodai, kurie tuomet panėšėjo į pasaulio pabaigą.
Kaip keistai žmogus transformuojasi: rodos kažkas ima ir vis nupjauna pyrago sluoksnį, o po juo – kitokia kokybė. Rodos ir šitas skanus, bet po juo esantis vis pasirodo skanesnis. Niekada nenorėčiau grįžti nė žingsnio atgal. Ir bijau sustoti, kai jau kitas pyrago sluoksnis pasirodys tokio pat skonio, kaip ankstesnysis.

Mergaitė.RAUDONAIS.BATELIAIS

Komentarų nėra: