Nuomonė: Ciniško gedulo paradas

Lėktuvai kartais krenta. Per pastaruosius 10 metų per lėktuvų avarijas (be karinių ir sportinių) žuvo daugiau nei 5000 žmonių. Žuvo ir politikai, žuvo ir mokytojai, žuvo mūrininkai ir santechnikai, teisuoliai ir nusikaltėliai. Ir net vienas valstybės vadovas – Makedonijos prezidentas Borisas Traikovskis.
Bet kokia katastrofa aviacijoje – tai pirmiausia žmogiškoji tragedija Tokia pati kaip karas, stichinė nelaimė ar teroro išpuolis. Laikiausi, laikausi ir laikysiuos nuostatos, kad žmogaus gyvybė yra absoliuti vertybė, kurios praradimas ypač tragiškos nelaimės metu yra neatitaisoma blogybė. Tačiau kartais tokio skaudaus įvykio akivaizdoje verta šiek tiek kitu kampu pasižiūrėti į tai, kas įvyko ir vyksta. O kad tai atlikti būtų šiek tiek paprasčiau, pateiksiu kelis skaičius:
Per Bosnijos karą žuvo 110 000-200 000 žmonių. Per karą Irake jau žuvo daugiau nei 120 000 civilių Per didžiausią paskutinio XX a. dešimtmečio nusikaltimą žmonijai –1994 m. genocidą Ruandoje – nuo 800 000 iki 1 000 000 nekaltų žmonių O kur dar Afganistano okupacija, Kosovas ir kiti išorinių jėgų inspiruoti konfliktai? O kur dar jau pusšimtį metų trunkantis Artimųjų Rytų konfliktas? Aš jau nekalbu apie tokias „smulkmenas“, kaip puspenkto tūkstančio taikių serbų, žuvusių nuo NATO demokratizatorių bombų. (Beje, ar pamenate nors vieną Lietuvos valdžios pareiškimą, aiškiai smerkianti paminėtų žudynių kaltininkus? Aš – ne...)
Nenoriu būti apkaltintas politikavimu, nes pagrindinis šio teksto tikslas yra ne priminti apie nusikalstamą neutralumą (Ruandos atveju) ar tiesiogiai pasaulio galingųjų remtus ar pradėtus nusikalstamus karus (Bosnija, Irakas, Afganistanas, Kosovas ir t.t.), o pabandyti atsakyti, ar XXI a. pradžioje mes gyvename, mąstome ir elgiamės kitaip nei viduramžiais?
Taigi pakalbėkime apie gūdžius viduramžius. Kaimyninės valstybės karalius žuvo. Na, jis nebuvo labai mielas, todėl vos prieš dvi dienas mūsų bajorai jam skėlė skambų antausį. Tačiau jis vis dėlto karalius. Tad reikia ir liūdną veidelį nutaisyti, ir prie altoriaus patrypčioti, ir įtempus atmintį prisiminti, kad kadaise teko ranką jam paspausti ir rąstą per talką kartu nešti... Tfu, kokį rąstą, juk tai visai kita istorija....
Nori nenori, tenka mūsų valdžiai lieti ašaras. O kaip kitaip, jei taip priimta aukštuomenėje. Kaip kitaip, jei žmogaus vertė vertinama pagal aiškų kainyną, kur vienas žuvęs karalius ar jo svitos narys kainuoja 8333 kartus brangiau nei nužudytas Ruandoje.
Tai, ką matome šiandien, yra tik pradžia to, ką pamatysime netrukus. Bus širdį veriančių kalbų ir beribio gedulo įrodymo paieškų (šiandien per TV žinias jau mačiau, kaip žurnalistai, ieškodami gedinčių žmonių, terado pora lenkų turistų pustuštėje bažnyčioje). Bus beveik protingų ilgų kalbų, bus ir tokių pat ilgų, tik kvailų. Tačiau ar tikrai mes turime paklusti aritmetikai, pagal kurios logiką privalome gedėti vienos VIP aukos, kai dėl tos pačios VIP aukos kaltės (nors ir netiesioginės) kasdien „krenta lėktuvai“ bent dviejuose pasaulio kraštuose?

Nuoširdžiai Jūsų,
Vitalijus Balkus
2010 04 10
www.anarchija.lt

Jaunimas nori mažesnio MMA?

Vienas iš darbo grupės, Vyriausybės suburtos nedarbo problemoms spręsti, pasiūlymų leisti pradedantiems 18-24 m. darbuotojams mokėti 600 litų minimalų atlyginimą.
DELFI konferencijoje dalyvavęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pasisakė prieš tokį siūlymą. Jo manymu, geriau reiktų mažinti mokestinę naštą darbdaviams, įdarbinantiems jaunimą.
Čia patylėti progos nepraleido Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT). Ji išplatino pranešimą spaudai, kuriame aiškina, jog siūlymus jauniems darbuotojams taikyti sumažintą minimalų darbo užmokestį ji vertinanti pozityviai.
Niekaip negaliu suprasti to, kuris neprašomas kiša galvą į kilpą. Nejaugi visos 59 nacionalinės ir regioninės jaunimo organizacijos (LiJOT duomenimis – apie 200 000 jaunų žmonių), kurioms atstovauja Jaunimo organizacijų taryba, pritaria tokiai nuostatai???
O štai Lietuvos studentų sąjunga taip pat suskubo pareikšti nuomonę, tačiau radikaliai kitokią nei LiJOT. LSS kritiškai vertina minėtą pasiūlymą ir pastebi, „kad toks siūlymas nepalankus akademiniam jaunimui ir atrodo labiau orientuotas tenkinti darbdavių poreikį turėti pigesnę darbo jėgą“. Gal ir ne šiaip sau LSS neseniai paliko LiJOT gretas?

Mergaitė RAUDONAS BATELIAIS

Nemokamas darbuotojas! (???)

Ieškodama medžiagos apie dabar sparčiai populiarėjančią darbo nuomą netyčia pakliuvau į vieną interneto puslapį. Štai kokios paslaugos, gal tiksliau – kaip – ten yra siūlomos:

Nemokamas darbuotojas: užsisakykite darbuotoją 5 dienoms, mokėkite tik už 4 dienas!
Darbuotojas valandai, dienai, savaitei, ar ilgesniam laikotarpiui.
Užsisakykite darbuotoją internetu arba telefonu: ...
Pasakykite, koks jūsų darbuotojų darbo užmokesčio fondo dydis ir mes pasiūlysime Jums būdą, kaip jį sumažinti.
Darbo nuoma – nuolaida iki 40 proc.

Mane tai šokiravo.
Užeinu į skyrių „Ieškantiems darbo“. Ten randu: „UAB „...“ – puiki išeitis visiems žmonėms, neturintiems pastovaus darbo, ieškantiems papildomo darbo laisvu laiku. <...> Atlyginimas tiesiogiai priklausys nuo dirbtų valandų skaičiaus per mėnesį. Taikoma lanksti darbo apmokėjimo sistema, įvairūs priedai už dirbtą valandų skaičių, visos socialinės garantijos“.
Ir labai labai parūpo sužinoti, kiek gi už valandą mokama... Dar įdomiau, kaip su tom socialinėm garantijom ir dar „visom“, jeigu dirbi kelias valandas per savaitę...
Mergaitė Raudonais bateliais

„Laikini“ nesklandumai

Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje galima parašyti oficialių skundą ar pageidavimą. Galima tik teoriškai, nes praktiškai negalima.
Paspaudus kairėje viršuje esančią simpatišką reklamjuostę „Parašyti oficialų skundą ar pageidavimą“, atsiranda štai toks užrašas: „Dėmesio! Perspėjame, kad dėl laikinų techninių nesklandumų neveikia el. paslauga „Parašyti oficialų skundą ar siūlymą“. Atsiprašome už nepatogumus“.
Čia pat skubama patikinti, jog „visos kitos Elektroninės paslaugos VEIKIA, ir jas užsakyti galima!“
Taip buvo prieš dvi savaites, taip yra ir dabar. Labai įdomu, kiek vidutiniškai sostinės savivaldybėje trunka „laikini nesklandumai“?
RMP

Kaip manipuliuojama tyrimų duomenimis

Du pavyzdžiai, kaip kardinaliai priešingai galima traktuoti tyrimų rezultatus.
Antraštė Lietuvoje: „Lietuvos gyventojai šv. Valentino dienai šiemet išleis apie 50 mln. litų“.
Tekstas: „Šv. Valentino dieną mylimuosius šiais metais ruošiasi sveikinti apie 54 proc. Lietuvos gyventojų, kurie šventei planuoja išleisti vidutiniškai 29 litus, rodo tyrimas, kurį "Swedbank" Asmeninių finansų instituto užsakymu atliko bendrovė RAIT".
Paskaičiuojame, jeigu 54 proc. Lietuvos gyventojų švęs Valentino dieną, vadinasi, 46 proc. jos neminės.
Antraštė Latvijoje: „Latviai atsisako šv. Valentino dienos“.
Tekstas: „Beveik pusė (45 proc.) Latvijos gyventojų neplanuoja šiemet švęsti įsimylėjėlių dienos, liudija „Zelta Zitvina“ atliktas tyrimas apie visuomenės nuomonės tendencijas šios datos atžvilgiu".
Išeina, kad Latvijoje Valentino dieną minės 56 proc. gyventojų, net keliais procentais daugiau nei Lietuvoje...
Pirmoji žinutė rengta viešųjų ryšių specialistų (pranešimas spaudai, paskelbtas BNS spaudos centre), antroji – žurnalistų (Novonews.lt).
RMP