Neketinu balsuoti už Dalią Grybauskaitę dėl jos neoliberalių pažiūrų. Tačiau laiškas kurį gavau elektroniniu paštu, privertė suabejoti ja kaip asmenybe. Suprantu, kad labai užimta kandidatė ne pati sugalvoja ir rašo tokius laiškus, bet, reikia manyti, jie siuntinėjami su jos žinia. Taigi:
Sveiki,
Rašau šį laišką, norėdama asmeniškai padėkoti už pagalbą. Už pagalbą padedant rinkimų kampanijos metu. Už pagalbą viešinant mano vertybes. Už pagalbą pritariant mano idėjoms. Pagaliau – už paprastą deklaravimą esant kartu su manimi, mano komanda. Ačiū Jums labai!
Jei ne Jūs – nebūčiau pasiryžusi šiam žingsniui. Jei ne Jūs – nebūčiau ėjusi šiuo sunkiu bei dulkėtu keliu. Ir be Jūsų pagalbos ateinantį sekmadienį nepasieksime mūsų visų bendro tikslo!
Todėl norėčiau pakviesti Jus atlikti pareigą iki galo – šį sekmadienį, gegužės 17 dieną, ateiti prie balsavimo urnos ir išreikšti savo pilietinę valią. Tikiu, kad tik Pilietiška bei Valinga tauta gali teisingai nuspręsti, kas šiuo sunkiu laikotarpiu Lietuvai reikalingiausia.
Taip pat prašyčiau perduoti šį mano prašymą visiems geros valios bei teisingai mąstantiems Lietuvos žmonėms, juk – mūsų daug, ir tai – mūsų stiprybė!
Nuoširdžiai,
Jūsų Dalia Grybauskaitė
Prisimenu prieš Seimo rinkimus į namus vis skambinėdavo automatas ir tai Zuoko, tai Bogušio balsu dėstė apie kažkokias vertybes. Neklausydavau, padėdavai ragelį. Šį laišką irgi ketinau ištrinti neskaičius, bet nugalėjo smalsumas.
Jau pirmomis eilutėmis nublanksta visada orios ir savimi pasitikinčios eurokomisarės paveikslas. Na, o kai pradedama dėstyti apie teisingą sprendimą ir teisingai mąstančius žmones, atleiskit, bet tolerantiška būti jau nebegaliu. Nes tolerancijos trūksta ir poniai Grybauskaitei, kuri teigia, kad jos idėjos, jos vertybės yra reikalingiausios ir teisingiausios Lietuvai.
Ir man dar smalsu, kodėl pradžioje padėkojusi už pagalbą ji kviečia atlikti pareigą iki galo? Išeitų, kad jos palaikymas buvo pareigos pradžia? Ar čia tik lapsus linquae?
Kažkoks desperatiškas pagalbos šauksmas krentančio populiarumo fone.
Mergaitė RAUDONAIS BATELIAIS
2009 m. gegužės 14 d., ketvirtadienis
2009 m. kovo 23 d., pirmadienis
KETVIRTIS MILIJONO UŽ 5 MĖNESIUS DARBO
Kovo 23 d. „Leo LT“ valdybos pirmininkas ir vyriausiasis vykdomasis pareigūnas Gintautas Mažeika bendrovės stebėtojų tarybai įteikė atsistatydinimo raštą. Nutraukti valdybos pirmininko ir vyriausiojo vykdomojo pareigūno sutartis „Leo LT“ vadovas prašo nuo kovo 26 d.
G.Mažeika gaus 240 tūkst. litų išeitinę kompensaciją, ši suma yra lygi šešių mėnesių jo darbo užmokesčiui.
Paklaustas, ar neketina atsisakyti kompensacijos, G. Mažeika atsakė: „Aš labai sunkiai ir labai daug dirbau, aš rizikavau kažkuria prasme ateidamas į šią bendrovę. Aš turėjau labai gerą darbą, nežinau, galbūt sunku patikėti, bet geriau apmokamą darbą. Aš manau, kad šioje bendrovėje turi dirbti patys geriausi vadovai ir patys geriausi darbuotojai, kokie tik gali būti. Atitinkamai jie ir kainuoja, o atlyginimus nustato rinka“ (Delfi.lt).
Ar gali man kas nors paaiškinti, kodėl savo noru iš darbo išeinantis žmogus negauna jokių kompensacijų, o štai tokie „patys geriausi vadovai“, vos 5 mėn. „labai sunkiai ir labai daug“ padirbę pretenduoja į beveik ketvirtį milijono??? Na, negalės dvejus metus dirbti energetikos sektoriuje, bet ar pačiam geriausiam darbuotojui tai kliūtis?
Mergaitė RAUDONAIS BATELIAIS
G.Mažeika gaus 240 tūkst. litų išeitinę kompensaciją, ši suma yra lygi šešių mėnesių jo darbo užmokesčiui.
Paklaustas, ar neketina atsisakyti kompensacijos, G. Mažeika atsakė: „Aš labai sunkiai ir labai daug dirbau, aš rizikavau kažkuria prasme ateidamas į šią bendrovę. Aš turėjau labai gerą darbą, nežinau, galbūt sunku patikėti, bet geriau apmokamą darbą. Aš manau, kad šioje bendrovėje turi dirbti patys geriausi vadovai ir patys geriausi darbuotojai, kokie tik gali būti. Atitinkamai jie ir kainuoja, o atlyginimus nustato rinka“ (Delfi.lt).
Ar gali man kas nors paaiškinti, kodėl savo noru iš darbo išeinantis žmogus negauna jokių kompensacijų, o štai tokie „patys geriausi vadovai“, vos 5 mėn. „labai sunkiai ir labai daug“ padirbę pretenduoja į beveik ketvirtį milijono??? Na, negalės dvejus metus dirbti energetikos sektoriuje, bet ar pačiam geriausiam darbuotojui tai kliūtis?
Mergaitė RAUDONAIS BATELIAIS
2009 m. vasario 12 d., ketvirtadienis
MINISTERIJA – BEJĖGĖ PRIEŠ SAVIVALDOS SAVIVALĘ
Švietimo ir mokslo ministerija Lietuvoje švietimui praktikoje įtakos neturi, o aukščiausia valdžia šalyje – savivaldybės meras. Toks įspūdis susidarė paklausius kelių bendruomenių bėdų, su kuriomis jos atvyko į ministeriją ieškodamos pagalbos.
Ministerijos atstovai prašo nerengti protestų prieš savivaldybių sprendimus, o kalbėtis tik kalbėtis su vietine valdžia. O šios cinizmas ir arogancija sumuša visus rekordus, nesibodima net grasinti, kad pasiektų savo tikslų.
Ministerija gali merams išsiųsti kreipimąsi, rekomendacijas, net pakalbinti telefonu, tačiau susidūrę su savo bendruomenės atstovais šių rinkti vadai įžūliai aiškina, jokių raštų iš ministerijos negavę.
O ar negėda partijos, kuriai atstovauja vienas ar kitas meras, vadovybei? Ar tokie atvejai nediskredituoja partijos? Raskite civilizuotą šalį, kurioje valdžiai nebūtų svarbi visuomenės pozicija. Tiesa, mūsiškė valdžia ilgai negirdėjo visuomenės balso, nes jo tiesiog nebuvo, bet kai jis atsirado, valdžia pasidarė jam alergiška.
Meras savivaldybės, kurios žmonės protesto vardan net badavo, turėtų atsistatydinti arba jam pasitraukti turėtų rekomenduoti jo partija. Blogiausia, kad dažnai savivaldybėms vadovauti ateina žmonės, siekiantys patenkinti savo poreikius ir ambicijas.
Viena vilnietė, su šeima persikrausčiusi gyventi į kaimą Zarasų rajone, sakė buvusi šokiruota, kaip savivaldybės vadovai elgiasi su žmonėmis: cinizmo ir arogancijos viršūnė!
Baibių kaimo bendruomenė, siekdama išsaugoti mokyklą, kuri atitinka visas rekomendacijas išlikti, net pasirengusi „sumesti“ trūkstamas lėšas, mokytojai sutinka bent mėnesį dirbti nemokamai, tačiau viskas veltui. Meras nesikalba, meluoja, žemina.
Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius gūžčioja pečiais: o ką aš čia galiu padaryti? Nieko negali ir ministras, nes – savivalda savarankiška, neliečiama.
Antrus metus besitęsianti įtampa verčia bendruomenės atstovus vėl traukti palapines ir įsikurti savivaldybės pašonėje. Gal padės, nes o kaip kitaip? Negi lauksi kitų savivaldybės tarybų rinkimų, kaip patarė ministerijos sekretorius, kad atkeršytum balsuodamas prieš dabar visagaliais besijaučiančius asmenis?
O Visagino meras? Pernai svarstė svarstė, jau bendruomenės, nors ir skausmingai, buvo bepritariančios mokyklų pertvarkos modeliui, o šiemet – bac, kaip perkūnas iš giedro dangaus: iš šešių mokyklų bus dvi. Ir papūskit!
Nei pagrindimo, nei modelio, tik nuogas sprendimas: o bus taip! Tiesa, po mėnesio jau bus priiminėjamas planas – kaip tai bus daroma, tačiau likus dviems savaitėms iki priėmimo, suinteresuotos grupės apie tai dar nieko nežino.
Ministras merui nusiuntė kreipimąsi – gerbiamasis, bendraukite su žmonėmis prieš priimdami sprendimus, o miesto galva susitikime vienoje mokykloje apie tai paklaustas purto galvą – ne, aš nieko iš ministro negavau.
Na, už bet kurią valdžią mūsų šalyje, dar ačiū dievui, aukštesnis teismas. Beliko teisme įrodinėti savo tiesas. Tiesa, kaip sakė ministerijos sekretorius, besiteisiančių mokyklų prestižas, deja, krenta...
Ramunė Pekkinen
Ministerijos atstovai prašo nerengti protestų prieš savivaldybių sprendimus, o kalbėtis tik kalbėtis su vietine valdžia. O šios cinizmas ir arogancija sumuša visus rekordus, nesibodima net grasinti, kad pasiektų savo tikslų.
Ministerija gali merams išsiųsti kreipimąsi, rekomendacijas, net pakalbinti telefonu, tačiau susidūrę su savo bendruomenės atstovais šių rinkti vadai įžūliai aiškina, jokių raštų iš ministerijos negavę.
O ar negėda partijos, kuriai atstovauja vienas ar kitas meras, vadovybei? Ar tokie atvejai nediskredituoja partijos? Raskite civilizuotą šalį, kurioje valdžiai nebūtų svarbi visuomenės pozicija. Tiesa, mūsiškė valdžia ilgai negirdėjo visuomenės balso, nes jo tiesiog nebuvo, bet kai jis atsirado, valdžia pasidarė jam alergiška.
Meras savivaldybės, kurios žmonės protesto vardan net badavo, turėtų atsistatydinti arba jam pasitraukti turėtų rekomenduoti jo partija. Blogiausia, kad dažnai savivaldybėms vadovauti ateina žmonės, siekiantys patenkinti savo poreikius ir ambicijas.
Viena vilnietė, su šeima persikrausčiusi gyventi į kaimą Zarasų rajone, sakė buvusi šokiruota, kaip savivaldybės vadovai elgiasi su žmonėmis: cinizmo ir arogancijos viršūnė!
Baibių kaimo bendruomenė, siekdama išsaugoti mokyklą, kuri atitinka visas rekomendacijas išlikti, net pasirengusi „sumesti“ trūkstamas lėšas, mokytojai sutinka bent mėnesį dirbti nemokamai, tačiau viskas veltui. Meras nesikalba, meluoja, žemina.
Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius gūžčioja pečiais: o ką aš čia galiu padaryti? Nieko negali ir ministras, nes – savivalda savarankiška, neliečiama.
Antrus metus besitęsianti įtampa verčia bendruomenės atstovus vėl traukti palapines ir įsikurti savivaldybės pašonėje. Gal padės, nes o kaip kitaip? Negi lauksi kitų savivaldybės tarybų rinkimų, kaip patarė ministerijos sekretorius, kad atkeršytum balsuodamas prieš dabar visagaliais besijaučiančius asmenis?
O Visagino meras? Pernai svarstė svarstė, jau bendruomenės, nors ir skausmingai, buvo bepritariančios mokyklų pertvarkos modeliui, o šiemet – bac, kaip perkūnas iš giedro dangaus: iš šešių mokyklų bus dvi. Ir papūskit!
Nei pagrindimo, nei modelio, tik nuogas sprendimas: o bus taip! Tiesa, po mėnesio jau bus priiminėjamas planas – kaip tai bus daroma, tačiau likus dviems savaitėms iki priėmimo, suinteresuotos grupės apie tai dar nieko nežino.
Ministras merui nusiuntė kreipimąsi – gerbiamasis, bendraukite su žmonėmis prieš priimdami sprendimus, o miesto galva susitikime vienoje mokykloje apie tai paklaustas purto galvą – ne, aš nieko iš ministro negavau.
Na, už bet kurią valdžią mūsų šalyje, dar ačiū dievui, aukštesnis teismas. Beliko teisme įrodinėti savo tiesas. Tiesa, kaip sakė ministerijos sekretorius, besiteisiančių mokyklų prestižas, deja, krenta...
Ramunė Pekkinen
2009 m. sausio 9 d., penktadienis
KODĖL AŠ MANAU, KAD PROTESTO AKCIJA ŽLUGS...
Na, turbūt paprasčiausias atsakymas, kad akcijai tinkamai nepasiruošta. Pradėkime nuo pradžių. Akcijos organizatorių reikalavimai eilinį kartą labiau primena partijų programas, nei išeiti į gatves žmones kviečiančius lozungus.
Beje, paskelbus reikalavimus nereikėtų jų keisti ir „prifarširuoti“ didžiajai visuomenės daliai neaiškių posakių (pvz. reikalaujame trišalio socialinio dialogo). Turbūt, gerbiamieji organizatoriai, nemanote, kad gamykloje dirbantis staklininkas žino kas yra socialinis dialogas, o tuo labiau trišalis. O gal jūs „masinę“ protesto akciją darote tik elitiniams darbuotojams, kurie turi aukštąjį?
Ir šiaip manau, kad būtų pakakę dviejų arba trijų reikalavimų. Ir šie turėtų būti labai aiškūs ir suprantami visiems (pvz. nedidinti akcizo degalams, nedidinti šildymo kainų). Mieli profsąjungininkai, kodėl gi jums nepasimokyti iš savo jau buvusių protesto akcijų? Ar manote, kad masine protesto akcija reikėtų vadinti ir 500 žmonių pražygiuojančią saujelę?
Dar vienas svarbus aspektas, kad ruošiantis protestams reikėtų ne tik elitinių profsąjungų centrų pasitarimą surengti, bet pakviesti visus aktyvius profsąjungininkus. Juk kalbate apie vienybę, bet darote visiškai priešingai Tokiu būdu, bent iš dalies būtų galima išvengti antausio, kurį skėlė pareigūnus vienijančios profsąjungos.
Na, gerai. Akcija įvyks ir tikėkimės sėkmingai. O kas toliau? Vėl už derybų stalo sės išmaningieji profsąjungų ir Vyriausybės derybininkai. Tačiau vertėtų prisiminti ankstesnes profsąjungų derybas su Ministrų kabinetu ir kuo jos baigėsi. Faktas, kaip blynas, kad niekuo. Taip baigsis ir šios, jei iš vis kas pasivargins derybines grupes sudaryti.
Vienybės ir tarpusavio supratimo dar labai trūksta, o juk visa tai yra MASINĖS PROTESTO AKCIJOS AŠIS.
Jonas ŪLIUKAS
Beje, paskelbus reikalavimus nereikėtų jų keisti ir „prifarširuoti“ didžiajai visuomenės daliai neaiškių posakių (pvz. reikalaujame trišalio socialinio dialogo). Turbūt, gerbiamieji organizatoriai, nemanote, kad gamykloje dirbantis staklininkas žino kas yra socialinis dialogas, o tuo labiau trišalis. O gal jūs „masinę“ protesto akciją darote tik elitiniams darbuotojams, kurie turi aukštąjį?
Ir šiaip manau, kad būtų pakakę dviejų arba trijų reikalavimų. Ir šie turėtų būti labai aiškūs ir suprantami visiems (pvz. nedidinti akcizo degalams, nedidinti šildymo kainų). Mieli profsąjungininkai, kodėl gi jums nepasimokyti iš savo jau buvusių protesto akcijų? Ar manote, kad masine protesto akcija reikėtų vadinti ir 500 žmonių pražygiuojančią saujelę?
Dar vienas svarbus aspektas, kad ruošiantis protestams reikėtų ne tik elitinių profsąjungų centrų pasitarimą surengti, bet pakviesti visus aktyvius profsąjungininkus. Juk kalbate apie vienybę, bet darote visiškai priešingai Tokiu būdu, bent iš dalies būtų galima išvengti antausio, kurį skėlė pareigūnus vienijančios profsąjungos.
Na, gerai. Akcija įvyks ir tikėkimės sėkmingai. O kas toliau? Vėl už derybų stalo sės išmaningieji profsąjungų ir Vyriausybės derybininkai. Tačiau vertėtų prisiminti ankstesnes profsąjungų derybas su Ministrų kabinetu ir kuo jos baigėsi. Faktas, kaip blynas, kad niekuo. Taip baigsis ir šios, jei iš vis kas pasivargins derybines grupes sudaryti.
Vienybės ir tarpusavio supratimo dar labai trūksta, o juk visa tai yra MASINĖS PROTESTO AKCIJOS AŠIS.
Jonas ŪLIUKAS
2008 m. gruodžio 16 d., antradienis
ĮTIKTI VISIEMS. AR REIKIA?
Neobjektyvus, šališkas, nedemokratiškas, papirktas... – tai vis epitetai, kuriuos tenka išklausyti žurnalistams. Ir net tokio mažo laikraštėlio, kaip „Lietuvos profsąjungos“. Jeigu atskleidi kokią nors blogybę – tu terši profsąjungų vardą, jeigu atsisakai viešinti vienašališką, kartais net šmeižiančią, nuomonę – tu neobjektyvus ir papirktas.
O kaltinimas, kad neatlieki savo misijos, apskritai yra universalus, ypač jeigu nepakankamai daug vietos laikraštyje skiri ambicingiems veikėjams. Ta proga dar nesibodima priminti ir bankroto šmėklą.
Tai kur tas aukso vidurys? Ar jis apskritai yra? Ar įmanoma įtikti visiems? Tikriausiai, ne. Ir gal net reikia džiaugtis, kad kažkam neįtinki, nes jeigu patinki visiems, vertėtų pasitikrinti, ar esi gyvas.
Žinoma, nelinksma. Kitais metais, tikriausiai, sumažės visko, laikraščių irgi. Bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia, ar sugebėsime išlikti žmonėmis.
Nors... Dabar jau dėl visko galima ginčytis, net ir dėl to, kas yra žmogus.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
