Vienas iš darbo grupės, Vyriausybės suburtos nedarbo problemoms spręsti, pasiūlymų leisti pradedantiems 18-24 m. darbuotojams mokėti 600 litų minimalų atlyginimą.
DELFI konferencijoje dalyvavęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pasisakė prieš tokį siūlymą. Jo manymu, geriau reiktų mažinti mokestinę naštą darbdaviams, įdarbinantiems jaunimą.
Čia patylėti progos nepraleido Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT). Ji išplatino pranešimą spaudai, kuriame aiškina, jog siūlymus jauniems darbuotojams taikyti sumažintą minimalų darbo užmokestį ji vertinanti pozityviai.
Niekaip negaliu suprasti to, kuris neprašomas kiša galvą į kilpą. Nejaugi visos 59 nacionalinės ir regioninės jaunimo organizacijos (LiJOT duomenimis – apie 200 000 jaunų žmonių), kurioms atstovauja Jaunimo organizacijų taryba, pritaria tokiai nuostatai???
O štai Lietuvos studentų sąjunga taip pat suskubo pareikšti nuomonę, tačiau radikaliai kitokią nei LiJOT. LSS kritiškai vertina minėtą pasiūlymą ir pastebi, „kad toks siūlymas nepalankus akademiniam jaunimui ir atrodo labiau orientuotas tenkinti darbdavių poreikį turėti pigesnę darbo jėgą“. Gal ir ne šiaip sau LSS neseniai paliko LiJOT gretas?
Mergaitė RAUDONAS BATELIAIS
2010 m. vasario 25 d., ketvirtadienis
2010 m. vasario 18 d., ketvirtadienis
Nemokamas darbuotojas! (???)
Ieškodama medžiagos apie dabar sparčiai populiarėjančią darbo nuomą netyčia pakliuvau į vieną interneto puslapį. Štai kokios paslaugos, gal tiksliau – kaip – ten yra siūlomos:
Nemokamas darbuotojas: užsisakykite darbuotoją 5 dienoms, mokėkite tik už 4 dienas!
Darbuotojas valandai, dienai, savaitei, ar ilgesniam laikotarpiui.
Užsisakykite darbuotoją internetu arba telefonu: ...
Pasakykite, koks jūsų darbuotojų darbo užmokesčio fondo dydis ir mes pasiūlysime Jums būdą, kaip jį sumažinti.
Darbo nuoma – nuolaida iki 40 proc.
Mane tai šokiravo.
Užeinu į skyrių „Ieškantiems darbo“. Ten randu: „UAB „...“ – puiki išeitis visiems žmonėms, neturintiems pastovaus darbo, ieškantiems papildomo darbo laisvu laiku. <...> Atlyginimas tiesiogiai priklausys nuo dirbtų valandų skaičiaus per mėnesį. Taikoma lanksti darbo apmokėjimo sistema, įvairūs priedai už dirbtą valandų skaičių, visos socialinės garantijos“.
Ir labai labai parūpo sužinoti, kiek gi už valandą mokama... Dar įdomiau, kaip su tom socialinėm garantijom ir dar „visom“, jeigu dirbi kelias valandas per savaitę...
Mergaitė Raudonais bateliais
Nemokamas darbuotojas: užsisakykite darbuotoją 5 dienoms, mokėkite tik už 4 dienas!
Darbuotojas valandai, dienai, savaitei, ar ilgesniam laikotarpiui.
Užsisakykite darbuotoją internetu arba telefonu: ...
Pasakykite, koks jūsų darbuotojų darbo užmokesčio fondo dydis ir mes pasiūlysime Jums būdą, kaip jį sumažinti.
Darbo nuoma – nuolaida iki 40 proc.
Mane tai šokiravo.
Užeinu į skyrių „Ieškantiems darbo“. Ten randu: „UAB „...“ – puiki išeitis visiems žmonėms, neturintiems pastovaus darbo, ieškantiems papildomo darbo laisvu laiku. <...> Atlyginimas tiesiogiai priklausys nuo dirbtų valandų skaičiaus per mėnesį. Taikoma lanksti darbo apmokėjimo sistema, įvairūs priedai už dirbtą valandų skaičių, visos socialinės garantijos“.
Ir labai labai parūpo sužinoti, kiek gi už valandą mokama... Dar įdomiau, kaip su tom socialinėm garantijom ir dar „visom“, jeigu dirbi kelias valandas per savaitę...
Mergaitė Raudonais bateliais
2010 m. vasario 11 d., ketvirtadienis
„Laikini“ nesklandumai
Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje galima parašyti oficialių skundą ar pageidavimą. Galima tik teoriškai, nes praktiškai negalima.
Paspaudus kairėje viršuje esančią simpatišką reklamjuostę „Parašyti oficialų skundą ar pageidavimą“, atsiranda štai toks užrašas: „Dėmesio! Perspėjame, kad dėl laikinų techninių nesklandumų neveikia el. paslauga „Parašyti oficialų skundą ar siūlymą“. Atsiprašome už nepatogumus“.
Čia pat skubama patikinti, jog „visos kitos Elektroninės paslaugos VEIKIA, ir jas užsakyti galima!“
Taip buvo prieš dvi savaites, taip yra ir dabar. Labai įdomu, kiek vidutiniškai sostinės savivaldybėje trunka „laikini nesklandumai“?
RMP
Paspaudus kairėje viršuje esančią simpatišką reklamjuostę „Parašyti oficialų skundą ar pageidavimą“, atsiranda štai toks užrašas: „Dėmesio! Perspėjame, kad dėl laikinų techninių nesklandumų neveikia el. paslauga „Parašyti oficialų skundą ar siūlymą“. Atsiprašome už nepatogumus“.
Čia pat skubama patikinti, jog „visos kitos Elektroninės paslaugos VEIKIA, ir jas užsakyti galima!“
Taip buvo prieš dvi savaites, taip yra ir dabar. Labai įdomu, kiek vidutiniškai sostinės savivaldybėje trunka „laikini nesklandumai“?
RMP
2010 m. vasario 10 d., trečiadienis
Kaip manipuliuojama tyrimų duomenimis
Du pavyzdžiai, kaip kardinaliai priešingai galima traktuoti tyrimų rezultatus.
Antraštė Lietuvoje: „Lietuvos gyventojai šv. Valentino dienai šiemet išleis apie 50 mln. litų“.
Tekstas: „Šv. Valentino dieną mylimuosius šiais metais ruošiasi sveikinti apie 54 proc. Lietuvos gyventojų, kurie šventei planuoja išleisti vidutiniškai 29 litus, rodo tyrimas, kurį "Swedbank" Asmeninių finansų instituto užsakymu atliko bendrovė RAIT".
Paskaičiuojame, jeigu 54 proc. Lietuvos gyventojų švęs Valentino dieną, vadinasi, 46 proc. jos neminės.
Antraštė Latvijoje: „Latviai atsisako šv. Valentino dienos“.
Tekstas: „Beveik pusė (45 proc.) Latvijos gyventojų neplanuoja šiemet švęsti įsimylėjėlių dienos, liudija „Zelta Zitvina“ atliktas tyrimas apie visuomenės nuomonės tendencijas šios datos atžvilgiu".
Išeina, kad Latvijoje Valentino dieną minės 56 proc. gyventojų, net keliais procentais daugiau nei Lietuvoje...
Pirmoji žinutė rengta viešųjų ryšių specialistų (pranešimas spaudai, paskelbtas BNS spaudos centre), antroji – žurnalistų (Novonews.lt).
RMP
Antraštė Lietuvoje: „Lietuvos gyventojai šv. Valentino dienai šiemet išleis apie 50 mln. litų“.
Tekstas: „Šv. Valentino dieną mylimuosius šiais metais ruošiasi sveikinti apie 54 proc. Lietuvos gyventojų, kurie šventei planuoja išleisti vidutiniškai 29 litus, rodo tyrimas, kurį "Swedbank" Asmeninių finansų instituto užsakymu atliko bendrovė RAIT".
Paskaičiuojame, jeigu 54 proc. Lietuvos gyventojų švęs Valentino dieną, vadinasi, 46 proc. jos neminės.
Antraštė Latvijoje: „Latviai atsisako šv. Valentino dienos“.
Tekstas: „Beveik pusė (45 proc.) Latvijos gyventojų neplanuoja šiemet švęsti įsimylėjėlių dienos, liudija „Zelta Zitvina“ atliktas tyrimas apie visuomenės nuomonės tendencijas šios datos atžvilgiu".
Išeina, kad Latvijoje Valentino dieną minės 56 proc. gyventojų, net keliais procentais daugiau nei Lietuvoje...
Pirmoji žinutė rengta viešųjų ryšių specialistų (pranešimas spaudai, paskelbtas BNS spaudos centre), antroji – žurnalistų (Novonews.lt).
RMP
2010 m. sausio 7 d., ketvirtadienis
Narkotikais nuo narkotikų jau bus galima gydytis ir kalėjimuose
Mane visada piktina pranešimai apie neva pažeidžiamas nuteistųjų žmogaus teises. Jie tuose kalėjimuose jau seniai gyvena geriau negu eilinis šalies pensininkas, gali įvairiapusiškai lavintis(įskaitant nuteistuosius iki gyvos galvos), mokytis (net universitetuose!), dirbti, o Teisingumo ministerija dar sugebėjo prastumti projektą, kuriuo apie 600 mln. litų numatoma kalėjimų renovacijai. Maža to, tas pats teisingumo ministras (žinomas laisvosios rinkos šauklys R.Šimašius) jau nusprendė, kad už nusikaltimus kalintys asmenys turi turėti teisę tęsti laisvėje pradėtą priklausomybės nuo narkotikų gydymą! Jie dabar to daryti negalį, nes, matote, kalėjimuose tokia paslauga neteikiama.
Mano supratimu, įkalinimo įstaigos ir taip yra gydymas nuo narkotikų: juk jų ten neturi būti įmanoma gauti! O grėsmės visuomenės saugumui iš izoliuoto nuo abstinencijos kenčiančio sužvėrėjusio narkomano irgi neturėtų kilti.
Yra tokia nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi“, kuri teigia, kad tai, jog nusikaltęs visuomenei žmogus nebegali kalėjime toliau gydytis nuo priklausomybės, yra žmogaus teisių pažeidimas. O ar jis nenusikalto žmogaus teisėms? Kodėl jis gali ant tų teisių dergti, o jo teisės, išeina, vertybė?
Dar ta koalicija sako, jog teisės gydytis nuo narkotikų atėmimas nusikaltėliams skatina „narkotikų vartojimą, užkrečiamų ligų, tokių kaip ŽIV, hepatitai B ir C plitimą“. Kodėl kalėjimuose iki šiol galima gauti kvaišalų? Argi uždaroj erdvėj taip sunku su tuo kovoti?
Čia matau kyšančias farmacininkų ausis – mat gydymo nuo narkotikų pagrindinis komponentas yra opioidiniai vaistiniai preparatai (sintetiniai narkotikai). Gydymas jais Lietuvoje yra nemokamas (apmoka ligonių kasos, tam tikros gydymo įstaigos arba savivaldybės, jei žmogus nemoka socialinio draudimo), praeitų metų pradžioje šalyje sintetiniais narkotikais gydėsi apie 500 žmonių. Taip tvirtina Vilniaus priklausomybės ligų centras. Medikamentai turi būti vartojami kiekvieną dieną, o pigiausio medikamento dozė kainuoja nuo 1,5 iki 3 litų. Skaičiuoti nedrįstu, bet kokia suma bebūtų, ją mokėsime mes visi mokesčių mokėtojai.
Yra manančių (aš prisidedu), kad pakaitinis gydymas opioidiniais preparatais (neva taip mažinama žala tiek pačiam narkomanui, tiek ir visuomenei) yra siekis liberalizuoti narkotikų politiką. Gal būt laisvėje toks gydymas ir padeda mažinant nusikalstamumą, gerinant visuomenės saugumą etc. Tačiau kam leisti valstybės pinigus kalėjimuose, kur nuteistieji ir taip izoliuoti? Antra vertus, jeigu nesugebama kovoti su nelegaliu narkotikų platinimu kalėjimuose, ar reikia ten įdiegti dar ir legalų?
Ramunė Pekkinen
Mano supratimu, įkalinimo įstaigos ir taip yra gydymas nuo narkotikų: juk jų ten neturi būti įmanoma gauti! O grėsmės visuomenės saugumui iš izoliuoto nuo abstinencijos kenčiančio sužvėrėjusio narkomano irgi neturėtų kilti.
Yra tokia nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi“, kuri teigia, kad tai, jog nusikaltęs visuomenei žmogus nebegali kalėjime toliau gydytis nuo priklausomybės, yra žmogaus teisių pažeidimas. O ar jis nenusikalto žmogaus teisėms? Kodėl jis gali ant tų teisių dergti, o jo teisės, išeina, vertybė?
Dar ta koalicija sako, jog teisės gydytis nuo narkotikų atėmimas nusikaltėliams skatina „narkotikų vartojimą, užkrečiamų ligų, tokių kaip ŽIV, hepatitai B ir C plitimą“. Kodėl kalėjimuose iki šiol galima gauti kvaišalų? Argi uždaroj erdvėj taip sunku su tuo kovoti?
Čia matau kyšančias farmacininkų ausis – mat gydymo nuo narkotikų pagrindinis komponentas yra opioidiniai vaistiniai preparatai (sintetiniai narkotikai). Gydymas jais Lietuvoje yra nemokamas (apmoka ligonių kasos, tam tikros gydymo įstaigos arba savivaldybės, jei žmogus nemoka socialinio draudimo), praeitų metų pradžioje šalyje sintetiniais narkotikais gydėsi apie 500 žmonių. Taip tvirtina Vilniaus priklausomybės ligų centras. Medikamentai turi būti vartojami kiekvieną dieną, o pigiausio medikamento dozė kainuoja nuo 1,5 iki 3 litų. Skaičiuoti nedrįstu, bet kokia suma bebūtų, ją mokėsime mes visi mokesčių mokėtojai.
Yra manančių (aš prisidedu), kad pakaitinis gydymas opioidiniais preparatais (neva taip mažinama žala tiek pačiam narkomanui, tiek ir visuomenei) yra siekis liberalizuoti narkotikų politiką. Gal būt laisvėje toks gydymas ir padeda mažinant nusikalstamumą, gerinant visuomenės saugumą etc. Tačiau kam leisti valstybės pinigus kalėjimuose, kur nuteistieji ir taip izoliuoti? Antra vertus, jeigu nesugebama kovoti su nelegaliu narkotikų platinimu kalėjimuose, ar reikia ten įdiegti dar ir legalų?
Ramunė Pekkinen
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
